Kol sunkmečiu JAV ir Europos Sąjunga laižėsi sprogusių nekilnojamojo turto burbulų ir godžių bankininkų padarytas žaizdas, ne vienoje Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos valstybėje ekonomika toliau augo. Turkijoje irgi.
Bet šiemet viskas apvirto aukštyn kojomis. Pasaulio ekonomikos milžinai pamažu atsigauna, o vadinamosios besivystančios šalys susidūrė su rimtomis bėdomis.
Joms atsirūgo būdas, padėjęs ūkiui sparčiai augti anksčiau.
Tai nenormaliai mažos bazinių palūkanų normos.
Brangu atiduoti paskolas
Tai ne vien Turkijos yda. Ne vienoje valstybėje centrinis bankas nuolat spaudžiamas išlaikyti kuo mažesnes palūkanų normas, kurios padeda augti ekonomikai. Užtat į vis įsismarkaujančią infliaciją niekas nenorėjo kreipti dėmesio.
Taip pat dirbo ir Turkijos centrinis bankas, palaikomas Turkijos ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano. Tačiau nacionalinės valiutos liros nuvertėjimas pradėjo grasinti šalies ekonomikai, kuri nemenkai priklauso nuo užsienio paskolų vietos verslui.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Turkijos įmonės yra pasiskolinusios apie 130 mlrd. JAV dolerių užsienio valiuta. Šios paskolos buvo gaunamos su mažesnėmis palūkanomis nei vietos rinkoje.
Bet kai tik lira nuvertėja, Turkijos įmonei tampa gerokai brangiau grąžinti paskolą, kuri buvo paimta doleriais arba eurais.
„Mes perkame audeklą ir kitas medžiagas už dolerius, tad mūsų išlaidos pastarosiomis savaitėmis auga kone kasdien.
Vasarį mums turėjo pakelti algas, tačiau dabar siuvyklos vadovai dairosi, kaip sumažinti išlaidas, o pažadus visi pamiršo“, – nuoskaudos neslėpė Zeynepas Demiras, jaunas tekstilės fabriko darbuotojas.
Valiuta smarkiai nuvertėjo
Bankas „Barclays“ apskaičiavo, kad Turkijai šįmet reikės pasiskolinti apie 200 mlrd. JAV dolerių šalies reikmėms ir ekonomikos augimui palaikyti. Jei nepavyks, valstybė turės ieškoti pagalbos Tarptautinio valiutos fondo kišenėje.
Padidintos bazinės palūkanos turėtų padidinti liros vertę ir lengviau pritraukti užsienio investicijas.
Pirmas žingsnis jau žengtas – sausio pabaigoje Turkijos centrinio banko valdyba nutarė didinti bazines palūkanų normas nuo 7,75 proc. iki 10 proc. Analitikai sveikino šį žingsnį, tačiau kartu pabrėžė, kad normos dar turi kur augti.
Tiesa, šiokio tokio atokvėpio turkai pagaliau sulaukė.
Sausio 24 dieną JAV doleris kainavo net 2,33, o vakar – jau tik 2,18 liros. Tik tai nėra itin didelė paguoda – juk prieš metus dolerio vertė siekė 1,8 liros.
Priklauso nuo JAV malonės
Turkams teko pripažinti, kad svarbiausius jų ateitį lemiančius sprendimus priima ne jie. Apie Turkijos priklausomybę nuo Vašingtono puikiai išmano vietos investuotojai – tokie kaip prekiautojas valiuta Osmanas Atacas.
Ant šaltų Stambulo centrinės aikštės akmenų mindžikuojantis turkas „New York Times“ žurnalistui demonstravo puikų JAV ekonomikos išmanymą: jis galėjo lengvai išvardyti svarbiausius būsimus Amerikos ekonominius įvykius ir noriai aptarinėjo naują Federalinio rezervų banko vadovę Janet Yellen, kuri pakeitė Beną Bernanke.
„J.Yellen buvo B.Bernanke šalininkė ir tęs jo poziciją – toliau skatins JAV ekonomiką“, – netiesiogiai palankaus Turkijai sprendimo tikėjosi O.Atacas.
2013 metų pavasarį JAV federalinis rezervų bankas pradėjo svarstyti apie ekonomikos skatinimo programos stabdymą. Apie tai išgirdę investuotojai pradėjo traukti pinigus iš kylančių rinkų ir investuoti juos į JAV rinką, o lira prarado trečdalį savo vertės dolerio atžvilgiu.
Liros nuvertėjimas atskleidė ir Turkijos priklausomybę nuo trumpalaikių užsienio investicijų: didžioji dalis užsienio kapitalo čia buvo investuota į vertybinius popierius, o ne į ilgalaikius verslo projektus.
Tokį turtą valdantiems investuotojams labai lengva pakelti telefono ragelį ar spustelėti pelytę ir pasirinkti palankesnę investicijoms aplinką. Tai jie ir padarė, patraukdami savo pinigus iš Turkijos.
Skolingi net kirpėjams
Pasitraukę užsienio investuotojai nėra vienintelė Turkijos bėda. Šiuo metu jos ekonomikoje atsirado nemažai perkaitimo ženklų. Panašu į tai, kas prieš ketverius metus nutiko Airijoje ar Ispanijoje.
Kaip ir tose šalyse, vietos verslininkai investavo į statybas, aplink sostinę iškilo daugybė naujų gyvenamųjų namų, biurų ir prekybos centrų.
Kita vertus, pusė turkų (jų iš viso yra apie 81 mln.) yra jaunesni nei 30 metų, tad būsto paklausa turėtų išlikti dėl gausybės jaunų šeimų.
Vis dėlto Turkijos centrinio banko padidintos bazinės palūkanų normos turėtų sumažinti šalyje įsigalėjusią vartojimo ir pinigų skolinimosi madą.
Šiuo metu namų ūkiai bankams yra skolingi per 160 mlrd. JAV dolerių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug.
Tačiau Turkijoje labai gajos tradicijos gyventi skolon ir to nefiksuoja statistika: daugybė šeimų yra skolingos net maisto parduotuvėms ir kirpėjams. („Wall Street Journal“, „New York Times“, „Hurriet Daily News“, LR)
