Nugeltę žieminių pasėlių laukai ūkininkus verčia mąstyti apie rudenį neplanuotus darbus ir skaičiuoti nuostolius.
Rytų Aukštaitijoje žiemkenčiai, rudenį gerokai pasistiebę aukštyn, šiuo metu guli priploti prie žemės ir nugeltę. Sausio šaltis juos smarkiai apkandžiojo.
Rapsai neperžiemojo
„Žiema nesibaigė, kol kas sunku prognozuoti, kas bus pavasarį su kitais žiemkenčiais.
Vis dėlto jau tenka susitaikyti su tuo, kad dauguma žieminių rapsų nušalo“, – sakė šiaurinėje Lietuvos dalyje, Joniškio rajone, besidarbuojančios „Drąsutaičių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Jonas Pidkova.
Bendrovei, kuri žieminiais rapsais rudenį užsėjo per 530 hektarų, pavasarį gali tekti išarti pusę, jei ne 70 proc. neperžiemojusių šios kultūros pasėlių.
Žieminiai kviečiai jos laukuose užima maždaug 200 hektarų, o kiek jų peržiemos, taip pat neaišku.
Mat pavasarį, kai laukų nekloja sniegas, o naktines šalnas keičia dienos šiluma, žemę kilnodamas šaltis nutraukia žiemkenčių šaknis.
Laukia daugiau išlaidų
Pasak J.Pidkovos, vietoj iššalusių žieminių pasėlių į dirvą beriant pigiausius grūdus, pavyzdžiui, miežius, hektarui vien sėklai reikės apie 200 litų išlaidų.
Aparti ir apsėti hektarą žemės vien degalams mažiausiai tenka pakloti 90 litų. Tad iš naujo užsėti bent pusę rapsų laukų „Drąsutaičių“ bendrovei kainuos apie 80 tūkst. litų.
„Ne tik dirbti reikės iš naujo: vasarinių grūdinių kultūrų derlius penktadaliu mažesnis nei žieminių. O iš rudens į dirvą subertos rapsų sėklos yra brangios. Hektarui jų reikia vos ne už 1000 litų. Šaltis sunaikino kone visas investicijas“, – aiškino J.Pidkova.
Be to, vasarinės kultūros su bręsta vėliau, žieminės – anksčiau. Tad žemdirbiams, jei neliks žiemkenčių, vienu kartu teks kulti visą vasarojų.
„Tokiais atvejais ir rugiapjūtės laikas spauste spaudžia, ir žemės ūkio technikos gali pritrūkti“, – ateitį niūrokomis spalvomis piešė bendrovės vadovas.
Pelno nebesitiki
Neramiai miega ir šalies braškių augintojai.
Antai Utenos rajono ūkininkų laukuose vietoj uogienojų ant žemės guli šalčio ištežinti braškių lapai.
Vis dėlto Panevėžio rajone penkiuose hektaruose žemės braškes auginantis Aleksas Speičys kol kas nelinkęs pasiduoti blogai nuotaikai ir pasikliauja gamta.
„Kai pavasarį augalai pradės judėti, tuomet ir galėsiu pasakyti, ar turėsime uogų.
Nors ir dabar jau galima numanyti, kad ten, kur sniego nebuvo, uogienojai bus nušalę.
Savo laukuose lysves esu uždengęs agroplėvele. Bet tai dariau pirmą kartą, tad nežinau, ar pagelbėjo“, – kad pavasaris atneš gerų žinių, vylėsi A.Speičys.
Lijo kone iki pat šalčių
Anot Aleksandro Stulginskio universiteto docento Vytauto Liako, šaltis žiemkenčius ir kitus augalus užklupo nepasiruošusius.
Sausį kritulių kiekis viršijo standartinę klimato normą, o oro temperatūra buvo jai artima.
Lijo iš esmės iki pat užšąlant. Blogiausia, kad didesnėje Lietuvos dalyje nebuvo sniego dangos, o tai padidino riziką augalams iššalti.
