„Ir jis buvo teisus. Iki šiol židinyje nušauti 65 šernai, o kiek jų ten likę – net nežinia. Manoma, kad jų ten daugybė“, - pratarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Ketvirtadienį, vasario 13-ąją, kartu su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna Maskvoje jis susėdo pokalbio su Rusijos žemės ūkio ir veterinarijos tarnybų atstovais. Nors afrikinis kiaulių maras suparalyžiavo prekybą ir mėsa, ir trąšomis, prikelti jos iš tokios būklės nepavyksta.
V.Jukna ir J.Milius ketvirtadienį Maskvoje Rusijos pareigūnams – žemės ūkio ministrui Nikolajui Fiodorovui bei Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Nepaklonovui akis į akį papasakojo apie priemones, kurių ėmėsi Lietuva, galynėdamasi su šalyje aptiktu afrikinio kiaulių maro virusu.
ES kasmet į Rusiją eksportuodavo 500 tūkst. tonų kiaulienos,
arba 30 proc. viso mėsos eksporto.
- Kas rusams šiuo metu labiausiai kelia nerimą? - paklausėme J.Miliaus.
- Tai, ar mums pavyko sustabdyti viruso plitimą. Išvardinome visas apsaugos priemones, kokių tik ėmėmės, kad virusas nepaplistų, kokias jas taikome apsaugos zonoje. Tai ir šernų medžioklė, ir dezinfekavimas, ir visos kitos. Visos jos atitinka tarptautinius standartus.
Nepajutau kokių nors neigiamų Rusijos pareigūnų nuostatų. Jie – geranoriški. Ir patikino, kad mūsų valstybinis požiūris į užklupusią bėdą yra geras, kad padarėme tai, ko reikia.
Kalbėjome ir apie veterinarinę kontrolę. Garantavome, kad iš ekstremalios zonos kiauliena nepatenka nei į Europos, nei į Rusijos rinką.
- Lietuva pernai pasiekė rekordą – į Rusiją eksportavo iki tol neregėtą žemės ūkio produktų kiekį. Nepaisant, kad pernai strigo ir mėsos, ir pieno produktų eksportas.
- Rusijos muitinės tarnybos duomenimis, iš Lietuvos į šią valstybę žemės ūkio produktų buvo nugabenta už 584 mln. JAV dolerių (1,5 mlrd. litų). To nėra buvę. Bet rusai tikisi prekybos mastą dar padidinti.
Ministras V.Jukna pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi veislinių galvijų prekyba su Rusiją ir sustiprintų bendradarbiavimą žemės ūkio srityje. Aptarėme ir tai, kad grupės nariai balandį atvyks į Kaune vyksiančią parodą „AgroBalt“.
- Ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų eksportuotojams labai rūpi tai, kiek laiko Rusija neįsileis iš ES kiaulienos. Turite jiems žinių?
- Kalbėjome ir apie tai. Tačiau tai - ES ir Rusijos derybų klausimas. Mes tik garantuojame, kad iš mūsų ekstremalioje zonoje esančių ūkių nekur nepatenka nei skerdiena, nei gyvuliai.
Kviesimės į Lietuvą Rusijos mokslininkus. Jie turi daug patirties - puikiai išmano afrikinio kiaulių maro ypatybes. Jų ekspertai jau buvo susėdę Lietuvoje prie bendro stalo su Europos ekspertais. Esame atviri: pasirengę pritaikyti visas priemones, kurios galėtų būti naudingos.
- Šią savaitę veterinarijos tarnyboje netrūko posėdžių. Esate visos šios operacijos prieš marą vadovas. Bet ar įmanoma jai vadovauti tik iš kabineto?
- Vasario 14-ąją ketinu važiuoti į maro židinį. Tą darau, kai tik randu laisvesnio laiko po visų susitikimų ir posėdžių. Svarbiausia – kuo greičiau jį likviduoti.
Kaip kad sakė gamtininkas Saliamonas Paltanavičius: „Miliau, matematikos gamtoje nepritaikysi“. Ir jis buvo teisus. Buvau įsitikinęs, kad per dvi tris savaites toje teritorijoje šernų nebeliks. Pasirodo, kad židinyje nušauti 65 šernai, o kiek jų ten likę – net nežinia. Manoma, kad – daugybė.
- Kilo idėja jį aptverti?
- Kalbame apie tai su Europos Komisija. Mums reikia ir Europos institucijų pagalbos. Ministras V.Jukna vasario 17-ąją dalyvaus Ministrų Taryboje. Manęs po savaitės laukia Europos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų susitikimas. Nerimo ir darbų - į valias.
