Pirmadienį Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė
nepritariančios bendrovės „Pioneer“ kukurūzų auginimui, tačiau,
atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako
užblokuoti leidimą.
ES Komisija, kuri yra vykdomoji institucija, teigia privalanti
leisti auginti šiuos augalus, tačiau kol kas nenurodė datos, kada
išduos leidimą.
Po balsavimo praėjus kelioms dienoms, 12 šalių užsienio ir
Europos reikalų ministrų pasirašė bendrą laišką sveikatos
eurokomisarui Tonio Borgui, kuriuo pakartojo savo
nepritarimą.
„Norėjome priminti ir atkreipti dėmesį į ne kartą Komisijos
išsakytą nuostatą, kad Komisija tikrai stengsis atsižvelgti į
šalių narių pozicijas, jeigu susiformuotų tokios didelės šalių
daugumos už ar prieš poziciją“, - BNS ketvirtadienį sakė
laišką pasirašęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras
Vytautas Leškevičius.
„Mes norėjome pabrėžti, kad yra tokia didelė šalių narių
dauguma, tai yra šalių narių politinė valia, į kurią, tikimės,
bus atsižvelgta, net jei ES keblūs teisiniai mechanizmai ir leistų
Komisijai elgtis kitaip“, - teigė diplomatas.
Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo kritikai teigia, kad
jų žiedadulkės naikina kenkėjus ir gali pakenkti tam tikroms
drugelių rūšims.
Kukurūzų auginimui prieštaravę europarlamentarai taip pat
atkreipė dėmesį, kad šios rūšies kukurūzai yra pristatomi
rinkoje kaip atsparūs amonio gliufosinatui - herbicidui, kuris ES yra
pripažintas toksiškas ir bus uždraustas naudoti po 2017 metų.
