Tokie siūlymai ketvirtadienį svarstyti parlamentinio Kaimo
reikalų komiteto sudarytos darbo grupės posėdyje, tačiau joks
sprendimas nepriimtas.
Taip pat siūloma riboti įsigyjamos žemės dydį, bet jos dydis
kol kas nesvarstomas - jį siūloma nustatyti Žemės ūkio
ministerijai.
Galimus saugiklius pristatęs ministerijos Žemės ir išteklių
politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius teigė, kad
žemės įsigiję asmenys ją turėtų patys ją dirbti.
„Veikla neturėtų būti simbolinė“, - teigė jis.
Ministerijos atstovas taip pat informavo, kad svarstoma galimybė
leisti žemę įsigyti tik toje savivaldybėje, kur žmogus nuolat
gyvena arba jei ji ribojasi su gretima savivaldybe. Be to, dar bus
reikalingas specialios savivaldybės komisijos leidimas - jis nebūtų
reikalingas, jeigu būtų perkamas jau statiniais apstatytas žemės
plotas iki 1 hektaro.
Dar vienas svarstomas reikalavimas - žemę leisti įsigyti tik
turintiems nuolatinio gyventojo statusą asmenims.
A.Petkevičius teigė, kad svarstomas reikalavimas įsigytą
žemę dirbti ne trumpiau kaip 10 metų jau buvo aptartas su
socialiniais partneriais: „Per šį laikotarpį
atsipirktų investicijos į pastatus ir techniką“.
A.Petkevičius teigė, kad vienodi reikalavimai būtų taikomi ir
fiziniams, ir juridiniams asmenims.
Numatoma, kad baudos už žemės įsigijimo taisyklių pažeidimus
siektų iki 10 tūkst. litų.
Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska teigė, kad visi
saugikliai, dėl kurių bus susitarta, neturi kelti grėsmės
nacionaliniam saugumui ir būti diskriminaciniai.
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis
Gaižutis priekaištavo, kad siūlymai svarstomi, nors jų nėra
įvertinę teisininkai.
Kelis tūkstančius hektarų trintis ir grūdus auginantis
ūkininkas iš Kupiškio Zigmas Aleksandravičius sako, kad žemė
neturi būti parduodama juridiniams asmenims, o ne užsieniečiams.
„Tos bendrovės pasislepia už akcijų ir jos jau parduoda kitų
šalių piliečiams ne žemę, o akcijas, bet tos akcijos išplaukia
kartu su žeme. Tai ta pati spekuliacija užslėpta forma. Mes kaime
nematome problemų, kad užsienio piliečiai dirba žemę“, - po
posėdžio sakė jis žurnalistams.
Pasak jo, nuo 2004 metų Lietuvoje įsteigta daugiau nei 600
įmonių, kurios skelbėsi perkančios žemę.
Darbo grupėje dirbanti Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija
Stancikienė BNS teigė, kad nei STT, nei VSD, nei prokurorai
nepateikė informacijos, kiek žemės Lietuvoje yra supirkę
juridiniai asmenys.
Stodama į Europos Sąjungą,Lietuva įsipareigojo nedrausti
žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo
gegužės draudimas nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars
kitaip.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą,
kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti
tik Lietuvos piliečiams ir valstybei.
Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija tikrina iniciatorių
pateiktus patikslintus rinkėjų parašus. Tam, kad referendumas
būtų surengtas, turi pasirašyti ne mažiau kaip 300 tūkst.
rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Dabar Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų
žemės.
