Šiaulių miesto vadovai neseniai suskato girtis pasiekimais – ištrimituota žinia apie mažėjančią paskolų kuprą. Netrukus paaiškėjo, kad meras Justinas Sartauskas paprasčiausiai apsimelavo.
Jis tikino, kad paskolų ir ilgalaikių skolų eilutėje liko tik 65,1 mln. litų, o metų pabaigoje ji susitrauks iki 54,6 mln. litų: „Skolas per porą metų sumažinome 24,9 mln. litų”.
Bet sąmoningai nutylėta apie bankams parduotas skolas. Jos buvo perkeltos į kitą biudžeto eilutę ir pasislėpė tarp einamųjų mokėjimų. 2013 m. gruodžio 31 d. ši suma siekė net 33,2 mln. litų.
Sudarė dvišales sutartis
Šioje eilutė atsidūrė savivaldybės 18,85 mln. litų skola už šildymą ir 5,6 mln. litų skola už keleivių vežimą. Skola šilumos tiekėjui miesto biudžete įvardinta „komunalinės paslaugos“, o skola vežėjui – „socialinė parama pinigais“.
Savivaldybei pavaldi įmonė „Šiaulių energija“ leidimą perleisti bankui skolos reikalavimą gavo 2011 m. Pagal tą pačią schemą pernai tas pats Šiaulių bankas perėmė savivaldybės skolą „Busturo“ bendrovei.
Valdžios bandymas popieriuje pagerinti miesto finansinę būklę sugrįžo didžiuliais nuostoliais.
Savivaldybės administracija kažkodėl nedalyvavo perimant šias skolas, todėl jai pavaldžios įmonės sudarė dvišales sutartis su bankais. Tai reiškia, kad bankai paskolas suteikė už didesnes palūkanas.
Našta gula vartotojams
Palūkanų našta dėl savivaldybės skolos už šildymą atgulė ant bendrovei „Šiaulių energija“.
Ši įmonė 2012 m. sumokėjo 726, 2013 m. – 590, o šiemet privalės pervesti bankui 430 tūkst. litų. Iš viso per trejus metus – 1,75 mln. litų.
„Šiaulių energijos“ bendrovė dėl papildomos finansinės naštos, kurią užkrovė savivaldybė, negali skirti pakankamai pinigų investicijoms į šiuolaikiškesnes technologijas. Be to, tai jaučia ir didesnes sąskaitas už šildymą gaunantys vartotojai.
„Realiai žala yra dar didesnė, nes įsipareigojimų suvaržyta įmonė nebegali prisidėti savo dalimi prie ES remiamų projektų, - stebėjosi miesto tarybos narys Artūras Visockas. – Gal todėl įmonė nėra atnaujinusi nė trečdalio iš 200 km šilumos trasų?“
Bando dangstytis nutylėjimu
Šiaulių vadovų gudravimas skandina ir iš nuostolių neišbrendančią „Busturo“ įmonę.
Prieš kelerius metus savivaldybė pardavė bankui 8,3 mln. litų skolą, o palūkanas dalijosi perpus su „Busturo“ bendrove. Pernai bankui buvo perleista antra 5,6 mln. litų skola.
„Pernai savivaldybė už pirmąją skolą sumokėjo 77 tūkst. litų palūkanų, o skolos likutis buvo 4,1 mln. litų, - sakė Šiaulių savivaldybės atstovė Jūratė Rauduvienė. – Už parduotą antrąją skolą savivaldybė palūkanų nemokės“.
Savivaldybės atstovė nutylėjo, kad pirmoji skola buvo perleista bankui pagal trišalę sutartį. Todėl ir palūkanų našta – gerokai mažesnė. Beje, ši skola nėra paslėpta pagal valdininkų ir politikų sugalvotą schemą.
Kiek palūkanų teks mokėti už bankui parduotą antrąją skolą „Busturui“, nutylima: „Antra paskola pradedama grąžinti nuo 2014 metų, o palūkanų savivaldybė nemoka“.
Nepaisoma EK perspėjimo
Europos Komisijos statistikos valdyba 2012 m. liepos 31 d. perspėjo Europos Sąjungos valstybes, kad tiksliau apskaitytų savivaldybių biudžetų deficitą ir įsipareigojimus.
Rašte buvo nurodyta nuo 2013 m. pirmojo ketvirčio į paskolas perkvalifikuoti visus bankams pagal reikalavimo teisę perduotus savivaldybių įsipareigojimus prekių ir paslaugų tiekėjams.
Šios nuostatos nepaisoma daugumoje Lietuvos savivaldybių.
Finansų ministerija nebando užkirsti tam kelio, nes realios savivaldybių skolos gali pakišti koją valstybei 2015 m. įsivesti eurą.
