Seimo priimtos įstatymo pataisos numatė, kad žvejybos kvota išduodama penkiolikai metų su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui.
Bet Dalia Grybauskaitė įžvelgė galimus konkurencijos pažeidimus. Grąžindama įstatymą Seimui šalies vadovė pasiūlė, kad kvotos būtų suteikiamos ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o jos galėtų būti perleidžiamos tik aukciono būdu.
Nauja tvarka kelia sumaištį
Prezidentės veto Seime bus svarstomos tik kovą. Tačiau žvejybos kvotų dalybas iš Žemės ūkio ministerijos į savo rankas perėmusi Aplinkos ministerija nutarė nelaukti, ką nuspręs politikai, ir jau praėjusią savaitę paskelbė atvirus kvotų skirstymo konkursus.
Tai išgąsdino Kuršių marių žvejus, kurie baiminasi, kad gali likti prie suskilusios geldos.
Žuvininkystės įmonių asociacijai vadovaujanti Sigita Jakubauskienė tvirtino, kad nustatytos naujos taisyklės, nors ir dažnai keičiamos, vis dar yra pernelyg painios.
Nors ministerijai buvo siunčiami įvairūs pasiūlymai, kaip nesužlugdyti žvejybos verslo Kuršių marių ir Nemuno žemupyje, anot S.Jakubauskienės, nė į vieną jų esą neatsižvelgiama.
Baiminasi konkurencijos
Kas išgąsdino žvejus? Daug nerimo kelia tai, kad pagal pasikeitusią kvotų dalijimo tvarką jie galės pretenduoti tik į 15 vadinamųjų žvejybos įrankių, už vieną jų mokėdami maždaug 100 litų mokestį.
Tačiau, kaip tvirtino S.Jakubauskienė, tiek tinklų turi apie 30 proc. šiandien veikiančių įmonių. Visos kitos jų turi daugiau.
„Norint turėti pelno, penkiolikos tinklų neužtenka. Mokslininkai jau seniai apskaičiavo, kad pelningai gali dirbti tik tos įmonės, kurios turi dukart daugiau įrankių“, – dėstė pašnekovė.
Naujoji tvarka Kuršių marių žvejams neužkerta kelio pretenduoti ir į daugiau tinklų, bet dėl jų teks konkuruoti su į šį verslą norinčiais įsitraukti žvejais. Asociacijos vadovė baiminosi, kad senbuviai šios konkurencijos gali neatlaikyti.
Mat likusios žvejybos kvotos bus dalijamos per aukcionus, kuriuose esą galės dalyvauti net ir tie, kurie prieš kelerius metus iš šio verslo pasitraukė gavę ES paramą.
Be to, neatmetama, kad senas tradicijas turintis žvejybos verslas Kuršių mariose gali pereiti į mažai sąsajų su šiuo verslu turinčių investuotojų rankas.
Įtarimams pagrindo suteikia 2013-ųjų pabaigoje Aplinkos ministerijos surengtas atviras ungurių žvejybos vietų konkursas.
„Girdėjau, kad jį laimėjo kažkoks degalinių tinklas.
O mus iš marių galbūt išstums koks stambus prekybos centras“, – galimas neigiamas pasekmes dėstė asociacijos vadovė.
Marias perims užsieniečiai?
Apie iškilusius pavojus senas tradicijas turinčiam verslui Kuršių marių regione prakalbo ne tik jų žvejai. Ginti kolegų stojo ir Baltijos jūroje žvejojantys verslininkai.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai vadovaujantis Algirdas Aušra įsitikinęs, kad perrašant įstatymą iš jo baigiama ištrinti istoriškumo sąvoka.
„Gaila, kad vienu rankos mostu nubraukiama viskas, kas dėliojosi per daugelį metų.
Žmonės, kurie savo ateitį susiejo su žvejybos verslu, pasiliko ir patikėjo valstybe.
Dabar jie jaučiasi apgauti“, – aiškino A.Aušra.
Pasak pašnekovo, jei dalijant kvotas atsižvelgiama tik į konkurse dalyvaujančių verslininkų piniginės storį, gali atsitikti taip, kad nacionalinis verslas gali pereiti į užsieniečių rankas.
A.Aušra spėjo, kad norint išstumti dabartinius žvejus iš Kuršių marių užtektų 3 ar 4 milijonų litų.
„Už šiuos pinigus galima supirkti didžiąją dalį kvotų ir žvejybos galimybių.
Vėliau gavus ES paramą išleisti pinigai grįžtų atgal, o Kuršių marios kažkam atitektų veltui“, – galimus scenarijus svarstė konfederacijos vadovas.
Baimės akys per didelės
Naują tvarką Kuršių mariose pasiūlęs aplinkos ministras V.Mazuronis tikina, kad dauguma žvejų baimių ir įtarimų nepagrįsti.
Mat apie 60 proc. kvotų bus išdalyta dabartiniams Kuršių marių žvejams, kurie dabar kaip tik turi teikti prašymus jas įsigyti. Tiesa, ne už dyką, kaip buvo iki šiol, o už įrankį sumokėjus maždaug 100 litų mokestį.
Ministro apskaičiavimu, per metus 15 įrankių įsigijusiai įmonei tai atsieis apie 1,5 tūkst. litų. Dar panašią sumą per metus teks pakloti ir už sužvejotas žuvis, mokant 2 procentų mokestį nuo pagautų žuvų vertės.
„Turint galvoje, kad vidutinės Kuršių mariose versline žvejyba užsiimančios įmonės pajamos per metus siekia beveik 90 tūkst. litų, tokios išlaidos, manau, nėra jau tokios didelės“, – įsitikinęs V.Mazuronis.
Ministras tvirtino, kad Seimo priimtos pataisos, numatančios, jog kvotos būtų skiriamos penkiolikai metų ir net su paveldėjimo teise, nebuvo teisingos.
„Kuršių marios negali būti tik vietos žvejų nuosavybė iki pat gyvenimo pabaigos. Tai valstybės vandens telkinys“, – aiškino V.Mazuronis.
Jis taip pat sklaidė įtarimus, kad į Kuršių marias gali bandyti grįžti iš jų anksčiau pasitraukę verslininkai – esą konkurso sąlygos tokią galimybę riboja.
Žvejoja rinkėjus?
Aplinkos ministro siūlymai pakeisti ligi šiol galiojusią tvarką sukėlė didelį erzelį Seime. Praėjusių metų pabaigoje, reaguodamas į V.Mazuronio užmojus, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas, tačiau prezidentė jas vetavo.
Į prezidentę su prašymu vetuoti pataisas kreipėsi pats V.Mazuronis. Ministras atvirai dėstė, kad priimtos pataisos esą yra korupcinės, skatinančios šešėlinį verslą.
Tačiau ir pats ministras Seime išgirdo kaltinimų bandant apžioti gardų kąsnį. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantis Algimantas Salamakinas net įžvelgė, kad visa sumaištis kilo ne dėl žvejų interesų ar žuvies išteklių.
„Priežastis – artėjantys rinkimai. Mariose žvejoja tik 200 verslininkų, o žvejų mėgėjų yra 100 tūkstančių. Aišku, kieno balsai svarbesni“, – aiškino komiteto vadovas.
