Kasmet Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojama parama pasinaudoja per 170 tūkst. žmonių, jiems per metus išmokama apie 2,2 mlrd. litų paramos. Ankstesnio ES paramos periodo lėšos beveik išnaudotos.
2014–2020 m. NMA turės paskirstyti apie 17,2 mlrd. litų, tenkančių Lietuvos kaimo plėtrai. Ten, kur skirstomi pinigai, netrūksta ir apgavysčių, rašo "Lietuvos rytas".
Ar pavyks joms užkirsti kelią? Pokalbis apie paramos aklagatvius ir NMA laukiančias užduotis – su naujuoju agentūros direktoriumi Eriku Bėrontu, spausdinamas "Lietuvos ryte".
– Ar pačiam iki šiol teko pasinaudoti NMA paslaugomis, pavyzdžiui, pagal tam tikras priemones mokamomis išmokomis už pievas?
– Nors užaugau mieste, kaime teko praleisti daug vasarų.
Tačiau dabar sąsajų su kaimu nebeturiu. Neliko nei artimųjų, nei to mūsų vienkiemio. Jį supęs miškas jau iškirstas.
Tad neteko prisiliesti nei prie išmokų už žemę, nei kitokios paramos dairytis.
– Neseniai į viešumą išlindo skandalas, kai graikai, užuot pristatę viešbučių, už 3 mln. eurų ES paramos atnaujino savo namus.
Galbūt Lietuvoje taip pat netrūksta bandančių nesąžiningai pasinaudoti paramos lėšomis?
– Parama skiriama tam, kad ją gaunantis žmogus kurtų konkurencingus ūkius ar verslą, didintų darbo vietų skaičių kaime.
Vis dėlto išties pasitaiko žmonių, kurie bando nesąžiningai ja pasinaudoti. Pavyzdžiui, už kaimo turizmui plėtoti skirtas paramos lėšas suskanta statyti gyvenamąjį namą, kuriame turizmu nė nekvepia.
Yra nustatyta atvejų, kai projektai perparduodami. Būta, kad numatomiems projektams paramos prašė bankrutuojančios bendrovės ar fiziniai asmenys, kurie realiai neturėjo finansinių galimybių jų įgyvendinti.
Taip pat yra buvę ir sukčiavimo atvejų, kai siekiant paramos projektai buvo dirbtinai skaidomi. Tai negali būti toleruojama. Įtartini paramos gavėjai stebimi, projektai papildomai persvarstomi, kontroliuojami bet kokie jų pokyčiai, o prireikus vykdoma patikra.
– Į NMA atėjote iš Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus. Ar jaučiatės pakankamai patyręs eiti tokias pareigas?
– NMA administruoja tiesiogines išmokas, kompensacinę ir investicinę paramą.
Realiai visa parama, kuri skiriama ūkininkų ar kaimo bendruomenių investiciniams projektams, prasideda nuo viešųjų pirkimų. Tad patirtis, kurią įgijau dirbdamas Vilniaus savivaldybėje, niekur nedings.
– Kaimo bendruomenėms skirstančios paramą vietos veiklos grupės dažnai paniurnėdavo, kad viešųjų pirkimų konkursus tenka skelbti net perkant kastuvą. Ar įmanoma pakeisti tokią tvarką?
– Deja, šios grupės yra perkančiosios organizacijos ir joms taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau kitiems projektų vykdytojams žemės ūkio ministras savo įsakymais yra patvirtinęs paprastesnę tų pirkimų tvarką.
NMA yra specifinė įstaiga. Mes ne tik patys pagal teisės aktų nustatytą tvarką turime pirkti savo veiklai reikalingą įrangą, bet ir privalome tikrinti kitus, ar jie teisingai pasirinko pardavėją ir atliko kitas procedūras.
Neretai pasitaiko aptikti tam tikrų pažeidimų. Netrūksta atvejų, kai paramą gaunantys žmonės ar įmonės pasirenka netinkamą sprendimą.
Tenka prašyti, kad jie ištaisytų klaidą, o tam tikrais atvejais ir taikyti sankcijas – mažinti paramą.
– Ūkininkai pykdavo matydami, kaip paramos lėšos švaistomos mokant išmokas už ekologinį ūkininkavimą, nors „ekologiniuose“ laukuose vietoj javų derėdavo usnys. Ar kas nors keisis?
– Tai neteisėta veikla, kurios toleruoti negalima. Tokių atvejų turi nelikti.
Bet negalima teigti, kad ekologiniai ūkiai nėra kontroliuojami. Pirmiausia, siekiant gauti išmokas už ekologinį ūkininkavimą, būtina juos sertifikuoti, o tai daro „Ekoagros“ įstaiga. Patikras atlieka ir agentūra.
Dažnai apie tai žmonės praneša NMA pasitikėjimo linija: kiekvienas telefono skambutis registruojamas ir tikrinama informacija. Pasitaiko ir keistų situacijų – ūkininkai susipyksta tarpusavyje, apskundžia vieni kitus, o susitaikę puola skambinti į NMA ir nori atsiimti skundus.
– Jau prasidėjo naujas ES finansinės paramos periodas. Ar, palyginti su ankstesniu, bus daug permainų?
– Realiai investicinė parama kaimo žmones pasieks maždaug pagal panašias priemones. Daugiausia pokyčių yra susiję su tiesioginėmis išmokomis.
Suspėjau patikrinti: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimas vyko gana sklandžiai. Šiuo metu panaudota 7,2 mlrd. litų paramos – 93 proc. programai skirtų lėšų. Iš jų 6,2 mlrd. litų jau yra išdalyta paramos gavėjams.
Bet yra ir tam tikrų rūpesčių. Nerimo kelia vadinamoji trečioji programos kryptis, pagal kurią parama turi būti skirta kaimo ekonomikai bei alternatyviam, su žemės ūkiu nesusijusiam verslui skatinti. Jos projektams finansuoti tepanaudota 57 proc. numatytų lėšų.
Pagrindinė priežastis, kodėl viskas stringa, yra pareiškėjų pageidavimai.
Jie dažnai prašo, kad būtų leista vėliau pateikti mokėjimo prašymus, nes neįstengia užbaigti projektų ir pateikti NMA atsiskaitymo dokumentų.
Todėl reikia tam tikro projektų persvarstymo. Taip pat būtina sugriežtinti mokėjimo prašymų nukėlimo tvarką. Jeigu įsitikinsime, kad atsiskaityti skirto termino nukėlimas tikrai nesutrukdys įgyvendinti projekto iki numatytos dienos, galėsime stumtelėti į priekį mokėjimo prašymo pateikimo laiką.
Vis dėlto dabar paramos finišo tiesioji, pats sudėtingiausias etapas. Visos kaimo plėtros programai skirtos lėšos turi būti išmokėtos iki 2015 metų pabaigos.
Kad NMA suspėtų tai padaryti, dauguma paramą gavusių projektų turėtų būti įgyvendinti vėliausiai iki kitų metų vidurio.
Bet vis dar yra nemažai projektų, kuriems parama skirta, bet jie dėl tam tikrų priežasčių nepajudėjo iš vietos. Todėl labai svarbu, kad nepradėti projektai būtų nutraukti, o jiems skirti pinigai – perskirstyti.
– Ar ūkininkai jau suspėjo pasiskųsti, kad NMA teritoriniai skyriai jiems pridarė bėdų?
– Teko gauti ir asmeninių skundų. Ūkininkai mano, kad pasikeitęs NMA vadovas – paskutinė jų viltis. Tikriname, aiškinamės, kas nutiko.
Vis dėlto daugeliu atvejų paaiškėja, kad patys žmonės būna padarę klaidų: nepaskaitę pasikeitusių paramos taisyklių, nepasikonsultavę su specialistais. Deja, paramą būtina administruoti griežtai, neįmanoma nusigręžti nuo teisės aktų.
Pastaruoju metu daug skundų tenka sulaukti iš ūkininkų, kuriems buvo paskirtos sankcijos – sumažintos išmokos už pievas ar ganyklas.
Juk žmogus ketverius metus deklaravo tas ganyklas, o penktaisiais nepastebėjo, kad taisyklės pasikeitė – deklaruojant pievas būtina turėti ir įregistruotų gyvulių ar paukščių.
Terminai baigėsi ir šįmet žmonės savo klaidų ištaisyti nebegali. Todėl labai svarbu, kad klaidų padarę ūkininkai jų nebekartotų – susitvarkytų ir kitąmet išvengtų sankcijų.
Tikriems ūkininkams visada esame pasiryžę padėti, kiek leidžia teisynas.
