Vilniaus apygardos teismas vasario 4 dieną pripažino, kad
„Nukem“ 2010 metais neteisėtai nutraukė sutartį su subrangove
„Ranga IV“. Tai yra pagrindinis ginčas tarp dviejų bendrovių.
Be priteistos daugiau kaip 16 mln. litų sumos, „Nukem“ buvusiai
subrangovei privalo sumokėti 6 proc. metų palūkanų iki visiško
teismo sprendimo įvykdymo.
„Rangos IV“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teismo
nutartį pavadino absoliučiu laimėjimu.
„Tai yra absoliutus laimėjimas, atsižvelgiant į tai, kad
„Nukem“ nesutiko su viskuo - pradedant ginčo nagrinėjimu Lietuvos
teismuose, baigiant nuostoliais. Teismas tenkino beveik visus „Rangos
IV“ reikalavimus, išskyrus nereikšmingą sumą - apie 30 tūkst.
litų. Neabejoju, kad sprendimą „Nukem“ skųs“, - sakė
advokatė.
„Rangos IV“ bankroto administratorius Gintaras Adomomis BNS taip
pat patvirtino, kad ruošiamasi tolesniems ginčams aukštesnės
instancijos teismuose.
„Vilniaus apygardos teismo sprendimą vertiname teigiamai.
Priteista labai didelė suma, todėl neabejoju, kad bus ir kitos
instancijos“, - sakė G.Adomonis.
„Nukem“ atstovai kol kas nekomentavo, ar skųs teismo
sprendimą- jis per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos
apeliaciniam teismui.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad finansinių sunkumų
turėjusi „Nukem“ vėlavo gauti leidimus ir pradėti saugyklos
statybos darbus, o vėluojant projektui, buvo nutrauktos „Rangos
IV“ restruktūrizavimo ir pradėtos bankroto procedūros. „Nukem“
argumentavo, kad subrangos sutartį su Lietuvos statybų įmone
nutraukė dėl jos nemokumo ir vėlavimo atlikti darbus.
Teismo vertinimu, „Nukem“ negalėjo nutraukti sutarties su „Ranga
IV“ neva dėl jos nemokumo, kadangi 2010 metų birželio 30 dienos
duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo
31,387 mln. litų, o pusės balanse įrašyto turto vertė už juos
buvo didesnė - 47,828 mln. litų. „Rangos IV“ mokumą
„Nukem“ vertino pagal teisininko išvadas, kurios buvo paremtos
Didžiosios Britanijos nemokumo įstatymo nuostatų pagrindu. Be to,
šalys buvo sutarusios, kad „Rangos“ restruktūrizavimas negalės
būti argumentu nutraukti bendradarbiavimą.
Vilniaus apygardos teismas iš esmės atmetė ir „Rangos
IV“ kaltę dėl statybos darbų vėlavimo, kurį „Nukem“ laikė
antru argumentu nutraukti sutartį.
„Liudytojų paaiškinimai sudaro pagrindą vienareikšmiškai
išvadai, jog nors dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo yra
neabejotinai ir ieškovo kaltės, tačiau pagrindinė statybų
vėlavimo priežastis buvo pavėluotas statybos leidimo gavimas, kuris
faktiškai buvo gautas beveik metais vėliau nustatyto termino - tik
2009 metų rugsėjo 15 dieną“, - konstatavo teismas.
Didžiausias sumas - 6,88 mln. litų ir 5,946 mln. litų - „Nukem“
Lietuvos įmonei teismo sprendimu turės sumokėti ir už darbus IAE,
kuriuos Lietuvos įmonė atliko nuo 2010 metų birželio iki liepos.
„Nukem“ ir „Ranga IV“ 2008 metais sudarė apie 20 mln. eurų
(69,1 mln. litų) sutartį dėl laikinosios panaudoto branduolinio
kuro saugyklos statybos ir numatė, jog bet kuris kilęs ginčas turi
būti sprendžiamas Vokietijos Frankfurto prie Maino arbitraže.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad „Rangai IV“ iškėlus
bankroto bylą, arbitražui negali būti perduoti ginčai, susiję su
bankrotu.
