Vilniuje D.Škabara suplanavo ne vieną susitikimą ir su verslo, ir su sporto atstovais. Kalbėjosi jis ir su Lietuvos susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Vienas iš darbų – derybos su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu dėl Lietuvos sportininkių skraidinimo į Sočio žiemos olimpines žaidynes.
Šiuo metu „UTair“ į Vilnių skraido du kartus per dieną.
- Bendradarbiaujate su Lietuvos sporto klubais, skraidinate krepšininkus į varžybas, vykstančias Rusijoje. Ketinate plėtoti šią veiklą? - lrytas.lt paklausė D.Škabaros.
– Prieš metus sudarėme sutartį skraidinti Jungtinėje lygoje žaidžiančius Lietuvos krepšininkus. Jie jau skraido su mumis. Žinoma, mes džiaugiamės kiekvienu klientu – ar tai krepšininkas, ar futbolininkas, ar greitojo čiuožimo atstovas. Esame pasirengę visiems jiems sudaryti visas sąlygas, kad būtų patogu skraidyti mūsų siūlomomis kryptimis. Norime, kad jie visi gerai jaustųsi tiek ant žemės, tiek danguje.
- Esate siūlę Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui palankesnėmis sąlygomis skraidinti Lietuvos sportininkus į Sočį? Nepavyko sukirsti rankomis?
– Oficialus Sočio žieminių olimpinių žaidynių vežėjas - „Aeroflot“. Žinoma, ir mes siūlome visas sąlygas skraidyti su mumis. Taip pat siūlome ir užsakomuosius skrydžius. Sočio olimpiada – globalus projektas, į kurį įsitraukė visi vežėjai.
Ketvirtadienį mes susitiksime su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir pateiksime jiems savo pasiūlymą – tai ir palankios kainos, ir mūsų krypčių pasiūla.
- Ne vienus metus skraidote į Vilnių. Kadaise skraidinote keleivius ir iš Maskvos į Palangą. Kai pradėjote skraidyti į Vilnių, turėjote konkurentą „FlyLAL-Lithuanian Airlines“. Lietuvos oro bendrovei bankrutavus, konkurentų neliko. Tačiau dabar į Vilnių iš Maskvos skraidina ir „Transaero“, ir „Aeroflot“. Pakanka visiems keleivių?
– 2007-aisiais pradėjome skraidyti į Vilnių, po metų skraidėme ir į Palangą. Šiuo metu svarstome atnaujinti vasarinius reguliariuosius skrydžius į Palangą.
Parodėme kitoms Rusijos bendrovėms pavyzdį. Kiekviena bendrovė siūlo savo produktą, skiriasi ir keleiviai bei jų poreikiai. Rinka, apimanti kryptį Maskva-Vilnius-Maskva, kasmet auga 10-15 proc.
Mes labiau orientuojamės į Rusijos keleivius, kurie nori vykti į Lietuvą.
Be to, kalbėdami apie šią kryptį galvojame ne tik apie galimybes lietuviams skristi į Maskvą, bet ir toliau – tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų.
Tarkim, į Vilnių šiandien mes atskridome iš Tiumenės. Nusileidome Maskvos Vnukovo oro uoste, po valandos persėdome į Vilniaus reisą. Mūsų jungiamųjų reisų sistema taip ir veikia: kad nusileidęs Vnukovo oro uoste galėtum per kelias valandas išskristi toliau.
Mes nesiūlome „iš taško į tašką sistemos“, mes siūlome ir jungiamuosius skrydžius.
Tas pat bus ir dėl Palangos. Mes sieksime, kad rusams būtų patogu nuskristi į Vnukovo, o iš jo pasiekti jūsų kurortą.
- Galėtumėte apibūdinti jūsų kliento lietuvio portretą? Tai verslo keleivis? Turistas?
– Turime ir verslo keleivių. Jiems svarbu į Maskvą nuskristi ryte, sutvarkyti reikalus ir vakare grįžti. Tai ekonomiškai naudinga, juk nereikia leisti pinigų nakvynei, restoranams. O mūsų dieniniai reisai į Vilnių ir iš jo labiau orientuoti į tranzitinius keleivius.
Dar kartą pakartosiu – tai auganti rinka. Rusams labai smalsu aplankyti posovietinę Europą, tai nostalgijos keleiviai.
- Į Palangą skraidinsite rusus, panorusius pailsėti prie Baltijos jūros. 2008-aisiais jau skraidėte į mūsų pajūrį, tačiau vėliau nutraukėte skrydžius. Kodėl?
– Tiek Palanga, tiek Vilnius yra turistinės kryptis. Tiesa, į Vilnių traukia labiau kultūrinio ir pažintinio turizmo mėgėjus.
Prieš penkerius metus skrydžius į Palangą nutraukėme, mat reikėjo plėtoti skrydžių kryptis pačioje Rusijoje.
Dabar mes jau turime galimybių labiau plėstis. Šiemet planuojame sulaukti 22 naujų lėktuvų. Iki 2020-ųjų gausime 20 „Airbus A321“ orlaivių ir 40 „Boeing 737-800“.
- Prieš metus Lietuvoje įsteigta nauja oro bendrovė „Air Lituanica“. Viena iš jų numatomų krypčių – Maskva. Ar patartumėte lietuviams leistis į konkurencinę kovą su dar trimis Rusijos bendrovėmis, skraidinančiomis į Vilnių?
– Priklausomai nuo to, į kokius keleivius, kokias kainas jie orientuotųsi. Jei jie mato galimybių, prašom, skraidykite. Tačiau aš skeptiškai į tai žiūriu. Žinoma, jie gali bendradarbiauti su viena iš jau skraidančių bendrovių.
