Pavydi pašalpos, todėl paskundžia kaimyną
Nuo šių metų sausio visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Tikimasi, kad savivaldybės bus suinteresuotos tikslingu pašalpų skyrimu, nes sutaupytų pinigų nereikės grąžinti į šalies biudžetą, o sužiūrėti, kam iš tiesų priklauso pašalpa, o kam ne, joms padės vietos bendruomenės – jų nariai geriausiai žino, kaip gyvena vienas ar kitas kaimynas.
Vis dėlto tautiečiai, kaip rodo statistika, nėra linkę skųsti savo kaimynų ar pažįstamų žmonių.
Vilniuje, įsteigus naują paslaugą – pasitikėjimo numerį, nuo praėjusių metų vasaros iki šiandien sulaukta 11 pranešimų apie tai, kad socialinės pašalpos gavėjai paramą gauna neteisėtai, pavyzdžiui, piktnaudžiauja alkoholiu ar turi neoficialų darbą.
„Patikrinus šių asmenų gyvenimo ir buities sąlygas bei įvertinus visas aplinkybes, susijusias su minimu piktnaudžiavimo atveju, trims gavėjams socialinė pašalpa neteikiama. Informacija apie kitus aštuonis asmenis nepasitvirtino“, – portalui LRT.lt teigė sostinės savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Kauno savivaldybė tokių skambučių ar pranešimų, pasak jos atstovės, sulaukia retai, nors pastaruoju metu jų padaugėjo, tačiau kiek tiksliai – nenurodė.
„Paskutiniu metu Socialinės paramos skyrius gauna vis daugiau skambučių, anoniminių pranešimų ar kaimynų skundų apie tai, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nuomoja būstus, važinėja prabangiais automobiliais ar gyvena su sugyventiniu“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Marijampolėje situacija panaši.
„Dalį pranešimų gauname iš gyventojų. Tokių pranešimų daugėja, nes į paramos teikimą įsijungia ir seniūnijų gyventojai, bendruomenės nariai“, – LRT.lt informavo šio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė.
Mažai pranešimų apie neteisėtai gaunančiuosius socialines pašalpas sulaukia ir uostamiesčio savivaldybė.
„Toks jau požiūris į valstybės lėšas ar jų taupymą. Mes nesame pilietiški, mums dar toli iki skandinavų, kurie reaguoja į tai, kas netinkama. Gal nėra ir pasitikėjimo, palaipsniui jis turi ateiti“, – svarsto Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Tačiau ir iš tų nedaugelio pranešimų, kuriuos savivaldybė gauna, ne visi pasitvirtina.
„Būna, kad paskambina ir teiraujasi, kodėl pašalpa skiriama kaimynui, o ne jam. Paprašome patikslinti informaciją, renkame medžiagą, bet ne visais atvejais skundai pasitvirtina“, – sako uostamiesčio savivaldybės darbuotoja.
Valdžia nekeičia žaidimo sąlygų
Savo ruožtu ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad valdžia turėtų ne raginti skųsti kaimynus ir pažįstamus, o rimtai pasižiūrėti į esamą situaciją ir imtis ją keisti.
„Norima bet kokia kaina sutaupyti pinigų ir jų taupymas pateikiamas kaip absoliutus gėris, bet socialinės pasekmės kartais neįvertinamos. Be abejo, reikia gaudyti prakutusius žmones, kurie pasiimti socialinių pašalpų atvažiuoja visureigiais. Bet mūsų atlyginimai kartais tokie, kad sveiko proto žmogus nevažiuos į darbą už 30–40 km, nes visus uždirbamus pinigus, gaudamas minimalią algą, jis išleis transporto išlaidoms, ir mes jį dar bausime atimdami paramą?“ – teiraujasi A. Maldeikienė.
Ekonomistė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, įsikūrusią nelegalią kirpyklą savo namuose kaime.
„Puikiai suprantu, kad važinėti kažkur į darbą miestelyje už minimalią algą jai reikštų neprižiūrėtus vaikus, o iš pašalpos ir to versliuko, kurį ji daro, išgyvena ir vaikus išlaiko“, – sako A. Maldeikienė.
Pašnekovė tvirtina, kad lietuviai yra tokie patys racionalūs kaip ir skandinavai – jei sistema iš principo nelogiška, tai reikia mokėti joje išgyventi.
„Mūsų sistema tokia, kad čia yra socialinės pašalpos ir minimali alga. Šešėlis sukuria galimybę išgyventi daugeliui žmonių ir, jei judini šios sistemos pamatus, reikia žiūrėti, kas keičiasi. Ką dabar daro mūsų valdžia? Ji neva nori pašalinti šitą blogį, bet nekeičia žaidimo sąlygų.
Tikrai neįmanoma išgyventi už tuos 850 Lt. Klausimas, kaip tuomet žmonės išgyvena. Pamatai, kad išgyvena, kartais ir neblogai. Kaltinti juos, žinoma, dėl to galima – sovietų laikais visus „kalė“, kurie užsiėmė versliuku, bet tuomet visi ironiškai klausė valdžios, kaip ir dabar dauguma ironiškai klauso valdžios“, – teigė ekonomistė A. Maldeikienė.
Psichoterapeutas: turime dvi morales
Psichoterapeutas Olegas Lapinas biurokratinę struktūrą, kuri pilietiškumu laiko baudžiančių institucijų informavimą, vadina „valstybe valstybėje“.
„Panašiai mąstoma kalėjime. Jei praneši prižiūrėtojui, kad kažkas vartoja narkotikus, tai kalėjime, tos struktūros akimis, atliksi teigiamą funkciją, būsi geras. Bet, kalinio akimis, tu būsi „ožys“, tave gali primušti ir papjauti. Tai kriterijus „neskųsk savo artimo“ yra žmonių valstybės kriterijus, o „apskųsk savo artimą“ yra biurokratinės struktūros“, – paaiškina O.Lapinas.
Pastarasis požiūris, prichoterapeuto teigimu, paplitęs Vakarų pasaulyje.
„Amerikietis, pavyzdžiui, gali paskųsti kaimyną, kad jis negerai stato automobilį ar nemoka mokesčių, ir laiko tai pilietiškumu, nes ten nėra kitokios moralės. Pas mus yra dvi moralės: viena – kaip įsiteikti valstybinei struktūrai, o kita – valstybės kaip žmonių, kad visi esame žmonės ir neskųsime, todėl pas mus ši situacija pasidalija į dvi dalis“, – LRT.lt komentavo psichoterapeutas O.Lapinas.
Socialinių pašalpų gavėjų mažėja
Vilniuje mažėja gaunančiųjų socialinę pašalpą. Palyginti 2012 m. ir 2013 m., prašančių gauti socialinę pašalpą asmenų skaičius sumažėjo beveik 6 tūkst. Per 2013 m. gruodį Vilniuje pateikti 3363 prašymai socialinei pašalpai gauti – 9,9 proc. mažiau nei 2012-ųjų gruodį.
Šių metų sausio 1–27 d. pateikti 2782 prašymai socialinei pašalpai gauti – 25,4 proc. mažiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Gerokai sumažėjo gaunančių socialinę pašalpą ir Marijampolėje – 2012-aisiais ją gavo 3569 šeimos, o 2013-aisiais – 2856. Praėjusiais metais socialinei pašalpai išmokėta 1623,6 tūkst. Lt (arba 19,02 proc.) mažiau nei 2012 m.
