A.Ansipas Baltijos valstybių premjerų susitikime Taline
pirmadienį pakartojo, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“
yra Lietuvos ir EK derybų objektas.
Estijos premjeras pabrėžė, jog dėl to negali nukentėti
projekto darbų grafikas, pirmiausia būtina kuo greičiau susitarti
dėl bendros įmonės steigimo, kad būtų galima jau pavasarį
pateikti paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo.
„Kokia bus konkreti geležinkelio trasa - ar ji eis per Kauną, ar
per Kauną ir Vilnių, ar nuo Kauno iki Vilniaus bus nutiesta atšaka,
yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas“, - teigė
A.Ansipas.
Jis teigė visiškai suprantantis, kodėl Lietuvai yra svarbu
prijungti Vilnių prie „Rail Baltica“ geležinkelio, tačiau Estija
siekia, kad projektas vyktų kuo sparčiau ir pasirengimas jo
įgyvendinimui netaptų kliūtimi jau šį pavasarį pateikti
finansavimo paraišką ES.
Taline pirmadienį susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos
premjerai Algirdas Butkevičius, Laimduota Straujuma ir A.Ansipas.
Vidurdienį prie jų prisijungė Lenkijos ministras pirmininkas
Donaldas Tuskas.
Baltijos šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus prijungimas prie
europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ nėra kliūtis
projektui.
„Lietuvos premjeras
įtikino partnerius, ka Lietuva yra suinteresuota projekto
įgyvendinimu. Nėra neišspręstų politinių klausimų, o esama tik
techninių klausimų, kurie bus išspręsti“, - sakė premjero
atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak jos, Lietuva partneriams įsipareigojo atlikti ekonominio
efektyvumo studiją dėl Vilniaus įtraukimo į projektą.
„Toliau bus ruošiamasi kreiptis į Europos Sąjungą dėl
projekto finansavimo, o bendros įmonės kūrimas tęsiamas“, -
teigė ji.
Nesutarimai dėl „Rail Baltica“ vėžės prasidėjo Lietuvai pernai rudenį pareiškus norą
prie transeuropinio geležinkelio prijungti sostinę. Tam
pasipriešino Estija, baimindamasi, kad tai išpūs projekto kainą.
Skelbta, kad nesutarus dėl Vilniaus politiniu lygiu, vargu ar
įmanoma pasirašyti bendros įmonės akcininkų sutartį.
Preliminariai planuojama sutartį dėl bendros įmonės steigimo
pasirašyti balandį.
Jungtinės Karalystės „Aecom“ skaičiavimais, vėžė vien
Lietuvos teritorijoje kainuotų apie 4,4 mlrd. litų.
