„Turiu pasakyti, kad latvių pozicija mums yra palanki. Taip pat
Europos Komisijos komisaro S.Kallaso pozicija mums palanki, todėl,
manau, klausimas bus sprendžiamas teigiamai“, - LRT radijui
sakė susisiekimo ministras.
Pasak jo, Vilniuje gyvena apie 20 proc. Lietuvos gyventojų,
miestas sukuria apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Mūsų kaimynai tokių prijungimų taip pat yra numatę.
Pavyzdžiui, Latvijoje numatytas Rygos prijungimas, o tai irgi 40
kilometrų trasa. Estijoje numatytas uosto prijungimas, tad ši
idėja nėra nauja“, - teigė R.Sinkevičius.
Jo nuomone, Klaipėdos prijungimas prie „Rail Baltica“ projekto
yra abejotinas, tačiau Vilnių įtraukti būtina.
Trijų Baltijos premjerai pirmadienį Taline susitiko aptarti
„Rail Baltica“ pažangos. Anot R.Sinkevičiaus, vargu, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos
premjerai priims kokių nors konkrečių sprendimų dėl „Rail Baltica“ vėžės maršruto.
Pirmadienį Taline susitikę trijų
Baltijos šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus prijungimas prie
europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ nėra kliūtis
projektui.
„Visų trijų šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus klausimas
nėra kliūtis toliau įgyvendinti projektą. Premjeras Algirdas Butkevičius
įtikino partnerius, ka Lietuva yra suinteresuota projekto
įgyvendinimu. Nėra neišspręstų politinių klausimų, o esama tik
techninių klausimų, kurie bus išspręsti“, - BNS sakė premjero
atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak jos, Lietuva partneriams įsipareigojo atlikti ekonominio
efektyvumo studiją dėl Vilniaus įtraukimo į projektą.
„Toliau bus ruošiamasi kreiptis į Europos Sąjungą dėl
projekto finansavimo, o bendros įmonės kūrimas tęsiamas“, -
teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.
