Tokius duomenis atskleidė „Versli Lietuva“ atlikta „Startup Lithuania“ 2013 apžvalga, kurios metu buvo apklaustos 42 inovatyvios įmonės – IT ir gyvybės mokslų startuoliai.
Pirmą kartą šalyje atliktos apžvalgos duomenimis, „Versli Lietuva“ administruojamos valstybės investicijos į startuolius praėjusiais metais sudarė 1,2 mln. litų, o šie per 2013-uosius į biudžetą sumokėjo daugiau nei 1,7 mln. litų mokesčių.
„Ir Lietuvos, ir pasaulinė praktika rodo, kad startuolių indėlis į valstybių ekonomiką nepaliauja augti. Matydami tai, siekiame šį potencialą išnaudoti kuo efektyviau. Praėjusiais metais skyrėme nemažai dėmesio ir lėšų pradedančiųjų verslininkų edukacijai ir jų įmonių plėtrai, o tai davė neblogų vaisių“, − sakė šalies Ūkio ministras Evaldas Gustas.
„Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus teigimu, perspektyvūs startuoliai prie ekonominio augimo prisideda ne tik mokėdami mokesčius, bet ir kurdami darbo vietas.
„Startuolių verslas dažnai vertinamas kaip gera išeitis nenorintiems dirbti samdomo darbo, kaip galimybė susikurti darbo vietą sau. Tačiau paprastai darbo vieta sukuriama ne tik startuolio steigėjui, bet ir dar keletui žmonių“, − pažymėjo „Versli Lietuva“ generalinis direktorius.
„Startup Lithuania“ 2013 metinės apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais 42 startuoliai Lietuvoje sukūrė 225 darbo vietas. Vienam startuoliui teko vidutiniškai 5 darbo vietos. Dauguma apklaustų įmonių ketina plėstis ir ateityje: per šiuos metus apklausti startuoliai ketina darbuotojų skaičių padidinti dvigubai ar net daugiau bei pritraukti ne vieną milijoną investicijų.
Pasak M.Nociaus, nepaisant ambicingų startuolių ketinimų, juos įgyvendinti bus nelengva dėl šalyje vyraujančio požiūrio, jog investicijos į startuolių verslus yra pernelyg rizikingos. Jo tvirtinimu, Lietuvoje investicijų srautus į startuolius galėtų padidinti pakeitimai mokesčių sistemoje.
„Pavyzdžiui, Suomijoje prieš daugiau nei metus buvo priimtas investuotojams ir verslo angelams palankus sprendimas, leidžiantis investuotojui iki 50 proc. sumažinti mokesčius, jei jis investuoja į startuolius.
Toks žingsnis lėmė, jog šiandien Suomija lyderiauja Europoje pagal investicijas į pradedančiuosius verslus, technologijų įmones, regioninius investicinius projektus, taip pat - į įmones, perduodančias mokslo inovacijas verslo subjektams“, − sakė M.Nocius.
Jo pastebėjimu, šios verslo kryptys šiuo metu yra svarbiausios bei perspektyviausios ir Lietuvai. „Padidinus privačių investicijų srautus į jas, galima laukti itin didelės investicinės grąžos, kuri atsispindėtų ir valstybės biudžeto įplaukose“, − teigė „Versli Lietuva“ vadovas.
„Versli Lietuva“ prie šalies startuolių ekosistemos palaikymo prisideda kurdama bendruomenę „Startup Lithuania“ ir organizuodama renginius, mokymus bei projektus visų stadijų startuoliams – tiek besidomintiems šia sritimi, tiek jau inovatyvias įmones įkūrusiems ir investicijų ieškantiems verslininkams.
