„Nutraukus trijų maršrutinių taksi eismą šio maršruto trasa Pramonės, Partizanų ir Krėvės pr. pratęsiamas 43 taksi maršrutas. Tuo tarpu nutraukus 33 maršrutinių taksi eismą, bus padidintas 9 ir 12 maršruto troleibusų eismo dažnumas", - teigė Kauno savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Pasak P. Kero, iki šiol nė vienas „mikriukų" maršrutas Kaune nepanaikintas. Dalis vežėjų patys anksčiau atsisakė leidimų vežti keleivius tam tikrais maršrutais, nes sumažėjo keleivių.
Be to, rimčiau kovojama su tais, kurie vengia tikslios apskaitos ir veža keleivius be bilietų, tad buvo ir nubaustų. Nuo liepos, planuojama, Kaune vietoj dabar tebesančių 14 maršrutų „mikriukams" bus palikta tik 7.
Kad besidubliuojančių maršrutų mažieji autobusiukai nelenktyniautų trasoje, kas dar svarbiau, kad "nenuneštų iš panosės" keleivių miesto savivaldybės įsteigtų „Kauno autobusų" ar „Autrolio" įmonėms, besijungiančioms į vieną miesto viešojo transporto bendrovę.
Privatūs vežėjai, kurių įmonės praranda galimybę toliau dalyvauti Kauno miesto viešojo transporto sistemoje, apie būsimus jos pokyčius buvo informuoti iš anksto.
Pernai vasarą apie tai kalbėta savivaldybėje surengtame susitikime su vežėjais. O prasidedant rudeniui įmonės įspėtos, kad leidimai vežti keleivius kai kurioms iš jų nebus pratęsti jau nuo šių metų pradžios.
Tačiau verslininkai turi vilties, kad savivaldybė, iš kurios jie niekada neprašė nei dotacijų, nei jokios kitokios paramos ar prireikus lėšų technikai įsigyti, tarkim, laidavimo bankui, nekirs iš peties per jų verslą.
„Iš tikrųjų nereikėjo taip staiga kirsti per šitą verslą. Toks sprendimas turėjo būti viešai svarstomas, reikėjo diskutuoti ne tik su pavieniais vežėjais, bet ir su keleiviais.
Iki šiol niekas nepaaiškina, kodėl savivaldybėms suteikta teisė nustatinėti privačiam transportui keleivių vežimo kainas. Verslui, kuris pats susikūrė, dotacijų neprašo ir negauna, gal pačiam geriau spręsti, už kiek vežti. Gal vienas veš už 10 litų, jei kas tiek mokės už bilietą, o kitam pakaks iš keleivio gauti ir dešimt kartų mažiau?
Iš dalies yra teisybės, kad keleivių vežimo rinkos sąlygos iškreipiamos. Žinoma, reikalingi ir maršrutiniai autobusiukai, ir miesto transportas, kuriam, beje, savivaldybė keliasdešimt milijonų litų skolinga. Bet gal geriausia iš tikrųjų visa tai suvienyti į bendrą sistemą?" - samprotavo Kauno miesto taryboje atstovas, buvęs ilgametis vienos stambios statybų įmonės vadovas Kęstutis Mikėnas.
Prieš keliolika metų, kai ne visus Kauno pakraščius pasiekdavo miesto autobusai ar troleibusai, susidariusią spragą užpildė maršrutiniai taksi. Privačiame mažųjų autobusų „parke" buvo galima priskaičiuoti daugiau nei 600 transporto priemonių, priklausiusių skirtingoms įmonėms.
Dabar, kaip teigė savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas P. Keras, daugumą atskirų teritorijų jau apima didžiųjų autobusų maršrutai. Tiesa, tebeliko trasų, kuriomis važinėja ir „mikriukai". Tik šie ta pačia trasa perveža vos dešimtadalį keleivių, o 90 proc. jų važiuoja didžiaisiais autobusais arba troleibusais.
Verslininkų prielaidas, kad „Kauno autobusai", įsigiję mažesnių transporto priemonių, nuo vasaros perims 7 būsimus „mikriukų" maršrutus, P.Keras atmeta, primindamas, jog teisiškai savivaldybės transporto įmonė savivaldybės paskelbtuose konkursuose dalyvauti negalės.
Su tuo, kad „mikriukų" saulėlydžiui paspartinti, verslininkų nuomone, Kaunas pasirinko drastiškas priemones, sutinka ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.
Tačiau jis teigė Europos didmiesčiuose nematęs kursuojant tokio transporto. Nebent tarp miesto centro ir oro uosto. Tad jei Kaunas iš tikrųjų užsimojo sutvarkyti savąją viešojo transporto sistemą, joje „mikriukams" neišvengiamas liūdnas finalas.
