Tie smulkieji, dažniausiai – garbaus amžiaus ūkininkai, viską padarė taip, kaip buvo įpratę ankstesniais metais. Bet pražiopsojo tai, kad tvarka pasikeitė. Nes dabar tiesioginės išmokos – 450 litų už hektarą – nemokamos, jei jų savininkas nelaiko gyvulių. Tačiau išmokos kaip pasiekė, taip ir toliau pasiekia tų žemių savininkus, kurie "rūpinasi paukšteliais" ir piktžolynus nupjauna, kai išmuša paramos taisyklėse nurodyta paskutinė diena.
Nuskriaudė „žioplius“
„Gauna tie „sofos“ ūkininkai išmokas. Gaus jas ir ateityje. Gal dar geresnes“, - nevyniojo žodžių į vatą Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jo teigimu, išmokos nepasiekė nebent tų neapsižiūrėjusių žmonių, kurie deklaravo pievas ir ganyklas, bet nelaiko jokių gyvulių. Arba nesuskubo jų suregistruoti.
„Jei žmogus neturi žąsų, ančių, vištų dedeklių, triušių, bičių šeimų, galvijų – jei tik neturi numatyto vienam hektarui reikalingo kiekio gyvūnų, tiesioginių išmokų už 2013-uosius nebegaus. Arba jos bus atitinkamai sumažintos atsižvelgiant į tai, kiek tų gyvulių ar paukščių trūksta.
Šiemet, 2014-aisiais, kiekvienam hektarui pievų turi atitekti 0,3 sutartinio gyvulio. Pernai tas gyvūnų kiekis buvo mažesnis – pakako 0,2“, - sakė R.Krasuckis.
Pavyzdžiui, deklaruojant 1 hektarą žemės ūkyje pernai turėjo būti laikomos 4 bičių šeimos arba 28 vištos dedeklės, arba 8 triušiai.
5 hektarams pievų turėjo atitekti 1 karvė arba jautis. 1 hektarui pievų pakako vieno elnio. Strutis arba kumeliukas „pridengė“ 2 hektarus žemės.
Dviguba parama
Koks vis dėlto likimas laukia tų žmonių, kurie gyvena mieste, o iš tėvų ar prosenelių paveldėtas pievas nuskuta tik prieš pat rudenį, kad galėtų pasinaudoti ES parama?
Parduoti ar išnuomoti tos žemės tikriesiems ūkininkams jie neskuba. Viena, žemės kaina vis dar kyla. Antra, nuomos kaina paprastai yra mažesnė, nei ES mokama parama.
Anot R.Krasuckio, daugybė žmonių, pravardžiuojamų „sofos“ ūkininkais, kaip ankstesniais metais, taip ir už 2013-uosius paramos gavo už tai, kad dalyvavo vadinamosiose Lietuvos kaimo plėtros (KPP) programos priemonėse.
Jiems mokamos arba agrarinės aplinkosaugos išmokos, arba išmokos ūkininkaujantiems tam nepalankiose vietovėse. Pastarieji, kad gautų paramos, taip pat turi laikyti gyvulių ne mažiau, kiek reikalauja paramos taisyklės. Be to, ši parama mokama papildomai, - greta tiesioginių išmokų.
Pavyzdžiui, jei ūkininkas, kuris melžia karves ar augina mėsinius galvijus, deklaruoja ganyklas ir pievas, esančias kalvotose – ūkininkauti nepalankiose vietovėse, kartu su tiesioginėmis išmokomis (450 Lt/ha) jis gauna iš papildomą paramą – 136 arba 179 litus už hektarą. Šios paramos dydis nustatomas, įvertinus vietovės ypatybes.
Agrarinės aplinkosaugos išmokos žemės savininkus pasiekia, jei jie turimas pievas deklaruoja, prašydami paramos pagal priemones „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“.
Parama mokama pievų savininkams ir pagal KPP priemonę „Natura 2000 išmokos“.
„Tad žmogus, kuris laiko gyvulius, galėjo iki šiol gauti ir tiesiogines išmokas, ir paramos kaip KPP programos dalyvis. Jei gyvulių nelaiko, jis galėjo pretenduoti tik į agrarines aplinkosaugos išmokas. Žinoma, tai – susiję dalykai, ir jei atsiranda neatitikimų, taikomos sankcijos“, - sakė R.Krasuckis.
Parama nenutrūks
„Šiame, naujajame ES finansiniame periode žemės savininkams yra numatyti du paramos krepšeliai. Vienas jų skirtas Lietuvai gražinti, - aplinkosauga pasirūpinti. Į ją pievų prižiūrėtojai galės pretenduoti ir toliau“, - sakė R.Krasuckis.
Tačiau iš kito krepšelio papildomos paramos bus skiriama už ūkininkavimą. Tad „sofos“ ūkininkams – žmonėms, kurie turi žemės, bet jos nedirba, teks rinktis, ar patiems ūkininkauti, ar kam nors žemę išnuomoti.
„Jiems pravartu įvertinti, kas ekonomiškai naudingiau, ar, auginat žolytes ir paukščiukus, dar ir darbuotis, ar gauti išmoką tik už aplinkosaugą“, - užsiminė pašnekovas.
Ūkininkams – pikta
Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko, ūkininko Andrejaus Stančiko, mūsų šalies ūkininkai Europos žemės ūkio politikams neįstengė įrodyti, kad ES parama, skiriama kaimo plėtrai, turi būti susieta su gamyba.
„Mums nepavyko. Esą, neleidžia ES reglamentas. Nors pats Europos parlamentas aiškino, kad šalys - ES narės tam tikrus sprendimus gali priimti savarankiškai, realybė - kitokia.
Ji leido kiekvienai valstybei sukurti „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimą. Bet kai tai padarėme - kai sutarėme, kad ūkininkas turi ne tik turėti nors hektarą pievų, bet ir gaminti – auginti gyvulių, sulaukėme neigiamo atsakymo. Esą, ūkininkas – tas žmogus, kuris turi žemės ir gauna išmokų. Įrašyti gamybos į apibrėžimą nevalia. Esą, tai draudžia Pasaulio prekybos organizacija.
Tad išlieka ta pati „sofos“ ūkininkams palanki situacija: pinigai už pievas - mokami, bet neskatinama gamyba. Mums tai nepriimtina. Nes išmokas galėtume panaudoti gamybos plėtrai. Bet ES politika – kitokia“, - aiškino A.Stančikas.
Tikėtina, kad tokia tvarka atsirado ne šiaip sau. Neatmestina prielaida, kad senosios Europos ūkininkai įžvelgia Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse stiprių konkurentų.
Juk žemės ūkio gamybos galimybės Lietuvoje yra milžiniškos. Ir jei tik lietuviams būtų sudarytos palankios ekonominės sąlygos, gamyba vėl gali smarkiai išaugti.
„Konkurentai su Vakarų ūkininkais mes esame Rytų rinkose. Ir jiems tai – nepalanku“, - įžvelgė A.Stančikas.
Kur pievos, ten ir gyvuliai
Aistė Mileikaitė
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė
„Atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimais, žmonės, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas bei nori gauti tiesioginių išmokų, turi laikyti ūkinių gyvūnų ir juos užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre.
Tam, kad būtų skirta tiesioginių išmokų, 1 hektarui deklaruotų pievų ar ganyklų tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius pernai turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio (SG) , - 2012-aisiais pakako 0,1 SG. Šiemet ūkininkai turi laikyti dar daugiau gyvulių - ne mažiau kaip 0,3 SG.
Pavyzdžiui, tam, kad gautų išmokas už 2013-uosius, 5 hektarams pievų turėjo atitekti 1 karvė arba jautis. 1 hektarui pievų pakako elnio. Strutis arba kumeliukas „pridengė“ 2 hektarus žemės.
Ūkiniai gyvūnai, kurie yra registruojami individualiai, žemės valdoje turi būti laikomi nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
Registruotų bandomis gyvulių skaičius patikrinamas, liepos 1 d. įvertinus Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis.
Jei pareiškėjas nesilaiko reikalavimo laikyti gyvulius, taikomos sankcijos. Kiekvienu atveju jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pažeidimo dydį, sunkumą ir kitus kriterijus.
Yra tam tikrų išimčių, kai gyvulių laikyti neprivalu. Jų auginti nebūtina, kai ūkininkai ne tik turi pievų, bet ir dirba žemę, - pajamų gauna ir iš grūdininkystės ar augalininkystės. Pavyzdžiui, atsižvelgti į nurodytą gyvulių kiekį nereikėjo, jei pernai deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarė ne daugiau 20 proc. visų žemės ūkio naudmenų.“
