Tai rodo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) užsakymu pernai gruodį atlikti visuomenės ir verslo atstovų nuomonės tyrimai.
Palyginti su 2013 m. sausio tyrimo rezultatais, 11 procentinių punktų išaugo paskolas planuojančių imti Lietuvos gyventojų dalis: 24 proc. respondentų nurodė, kad norėtų pradėti savo verslą, ir net trečdalis iš jų verslo pradžiai ketintų imti paskolą.
Apklausus Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmones matyti, kad 34 proc. jų turi verslo plėtros planų, kuriems reikalingas išorinis finansavimas. Penktadalis (21 proc.) SVV įmonių artimiausiu metu ketina kreiptis dėl paskolų į kredito įstaigas. Pagrindinis kreipimosi tikslas – verslo plėtra (71 proc.). 38 proc. apklaustųjų ketina paskolas panaudoti apyvartiniam kapitalui finansuoti.
„Atliktas Lietuvos verslo įmonių nuomonės tyrimas parodė, kad šiuo metu, palyginti su 2013 m. sausio rezultatais, palankiau vertinamos įmonių galimybės gauti paskolą. Net 51 proc. respondentų mano, kad paskolą gauti nesunku, t. y. bendras rezultatas pagerėjo 5 proc., – teigia INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Akivaizdu, kad valstybės siūlomos įvairios kompleksinės finansinės verslo finansavimo skatinimo priemonės tiesiogiai gerina verslo finansavimo sąlygas“.
Tai patvirtina ir 32 proc. gyventojų, šiuo metu neužsiimančių verslu, kurie teigia, kad valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos lengvatinės paskolos paskatintų užsiimti nuosavu verslu (palyginti su 2013 m. sausio duomenimis, padidėjo 5 procentiniais punktais). Visuomenės daugumos (71 proc.) nuomone, verslo pradžiai reikėtų nuo 11 tūkst. iki 100 tūkst. litų vertės lengvatinės paskolos.
Kalbant apie verslininkus matyti, kad 41 proc. verslo įmonių, įgyvendindamos plėtros projektus artimiausiu metu ketina kreiptis finansinės pagalbos į ES struktūrinę paramą administruojančias institucijas. 11 proc. tai jau teko daryti.
Planuojantys savo verslą gyventojai dažniausiai svarsto galimybę pasinaudoti INVEGOS siūlomomis lengvatinėmis paskolomis (34 proc.). Pagal populiarumą toliau rikiuojasi tokios priemonės kaip dalinis palūkanų kompensavimas (25 proc.), garantijos (19 proc.), subsidijos verslumui skatinti (19 proc.) ir dalinis darbo užmokesčio kompensavimas (13 proc.). Lengvatinėmis paskolomis ir garantijomis dažniau ketina pasinaudoti mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai.
