1. Tik raštu
Aptarkite visas užsakymo detales su užsakovu. Įsitikinkite, kad tiek jūs, tiek užsakovas tiksliai suprantate, kas bus daroma, ko reikia. Aptarkite medžiagas, laiką, darbų priežiūrą, tikslus, kainą ir t.t.
Jei įmanoma visa tai įrašykite į oficialią sutartį, kurią abi pusės pasirašys. Jei ne – bent jau užtikrinkite, kad detalus užsakymo tekstas išliktų elektroniniame pašte kartu su užsakovo patvirtinimu, jog viską suprato ir sutinka. Kitaip atlikus darbą gali kilti ginčų ir nepagrįstų reikalavimų viską perdaryti be papildomo užmokesčio ir nebus galimybės įrodyti, kad užsakymas atliktas tiksliai.
2. Jokių nemokamų pavyzdžių
Labai dažnai užsakovai sako: „Pateikite savo sprendimo pavyzdį – norime išsirinkti mums priimtiniausią.“ Arba: „Iš pradžių pateikite mums savo idėjas.“ Jei nenorite likti ant ledo, tokiu atveju mandagiai atsakykite, jog nemokamai nedirbate. Jei toliau jus spaus, įtikinėdami, kad tokiu atveju niekada negausite darbo, galite tokius užsakovus užmiršti – jie niekada jums nieko nemokės.
Su šia apgaule Lietuvoje nuolat susiduria architektai ir nepriklausomi dizaineriai, kurie patikėję asmenų ar kompanijų geranoriškumu dalyvauja improvizuotuose konkursuose tik tam, kad sulauktų atsakymo, jog jų darbai nebuvo atrinkti.
Tai, kad dirbote už dyką, šiuo atveju netgi nėra didžiausia bėda – blogiausia, kad jūsų pateiktu darbu užsakovas vis tiek pasinaudos arba pateiks jį kaip savą ir iš to užsidirbs. Restorane juk nereikalaujame prieš užsisakant kepsnį pateikti nemokamą jo kąsnį.
Dalyvaujant viešuosiuose kūrybos konkursuose reikia atidžiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti, kad pateiktas darbas net nelaimėjus netaps kieno nors nuosavybe ar nebus pavogtas.
3. Avansas
Tie, kurie atsisako duoti avansą, greičiausiai atėjus laikui susimokėti už darbą pradės derėtis ir iš viso nenorės mokėti. Pasaulyje priimta, kad pusė sutartos sumos mokama pateikiant užsakymą, pusė – priimant darbą. Kitas variantas – trečdalis prieš, trečdalis vykdymo metu, likusi suma – užbaigus.
Lietuvoje įprasta, kad avansas būtų mažesnis, tačiau jokiu būdu nesutikite investuoti savo pinigų į medžiagas negavę pakankamai pinigų už jas – jei užsakovas nenori duoti net joms, tai ne užsakymas, o bandymas apgauti.
4. Atsiskaitysi, tuomet gausi
Niekada negalima užsakovui atiduoti galutinio darbo produkto negavus iš jo visų pinigų. Jei gaminote kėdę ar baldą, viskas paprasta – sutarėte kada, atvežėte, atsiskaitė, palikote daiktą. Jei užsakovui rengėte projektą, kūrėte meninį dizainą, svetainę, apipavidalinimą ar leidinio maketą, neturite jo atiduoti, kol jis neatsiskaitė.
Aišku, niekas nenorės mokėti neįsitikinęs, kad darbas užbaigtas. Tokiu atveju baigtą rezultatą galite parodyti savo kompiuteryje, paskelbti savo „debesies“ laikmenoje ir leisti apžiūrėti, tačiau nesuteikti galimybės parsisiųsti.
Jei tai vizualus kūrinys – persiųskite užsakovui mažos skiriamosios gebos vaizdus. Kai jis patvirtina, kad darbas atliktas, sumoka, tada ir gauna ir geros kokybės produktą.
5. Draugams ir giminaičiams – ne
Negalima griauti šeimos ir draugystės dėl pinigų. Tačiau apsiėmus už pinigus dirbti artimiems žmonėms kyla didžiulė rizika, kad taip ir atsitiks. Todėl geriausia rekomenduoti artimiesiems gerą patikimą kolegą. Jei nepavyksta – galima susitaikyti su tuo, kad giminėms teks padirbėti nemokamai.
Jei draugams taikysite didžiulę nuolaidą, nes kitaip dėl to blogai jausitės, rizikuojate, kad vėliau jie norės vis naujų paslaugų, pradės siųsti kitus savo draugus, kurie tikėsis tokių pat mažų kainų, o jų negavę virs priešais.
6. Sąžininga kaina
Kai kas nori gauti nedavęs nieko. Tokiems nedirbk. Neužkelk savo kainos ir nenusipigink – pirmiausia įsitikink, kam dirbsi ir kiek jie gali mokėti. Akivaizdu, kad iš pelno nesiekiančios organizacijos reikia imti mažiau negu iš didžiulės kompanijos.
Pats nustatyk savo kainą ir, svarbiausia, neužmiršk – klientai tau moka ne už įdėtą triūsą ar sugaištą laiką, o už įgūdžius ir galutinį rezultatą. Taigi greitai atliekamas darbas nereiškia, kad už jį galima mokėti mažiau, o ilgai užtrukus vykdant projektą nereikėtų tikėtis daugiau – trukmę juk nulemia paties įgūdžiai ir patirtis.
7. Mokslo vaisiai
Nebijok imtis darbo, net jei nesi tikras, ar sugebėsi jį atlikti. Jei tai tavo sritis, vadinasi, turi bent dalį reikiamų įgūdžiu, o visa kita išsiaiškinsi. Nėra geresnio mokytojo už būtinybę. O daugiau išmokęs būsi geresnis, labiau įgudęs ir potencialiai daugiau vertas darbuotojas.
8. Reputacijos nenupirksi
Šiek tiek prieštaraujantis 7-ajam punktui patarimas: imtis darbų, kurių tikrai nesugebi ar nemoki, kuriuos sugadinsi, neverta – pakaks vieno nepatenkinto kliento, kad prarastum šimtus.
Taigi pradėti reikia nuo klientų, kurių nori, ir darbų, kuriuos žinai. Patenkinti žmonės tampa lojalūs, skleidžia gerą žinią ir užtikrina ateities darbus. Įsivaizduok, koks norėtum būti darbuotojas, kokį pats samdytum, kokiu norėtum tapti žmonių mintyse, ir būk toks.
9. Principai išlaisvina
Užsakovai labai skirtingi. Vieni suteikia per daug laisvės, nenurodo nei aiškių terminų, nei aiškių darbo rėmų ar tikslų. Kiti – atvirkščiai – siekia kontroliuoti kiekvieną žingsnį ir nurodo, kaip atlikti kiekvieną mažiausią smulkmeną.
Nesiek įtikti visiems ir nesiginčyk su kiekvienu, kuriam nepatinka tai, ką padarei. Privalai siekti įtikti klientams, bet ne mažiau svarbu ginti savo idėjas ir požiūrį. Tik taip suformuosi nuomonę apie savo stilių ir ilgainiui pritrauksi tuos, kuriems tu tinki.
10. Tikro pavojaus signalai
Kai kurie kliento pareiškimai, raginančios frazės ar žodžiai gali išduoti, kad čia laukia daugiau vargo ir problemų, negu naudos ir darbo džiaugsmo.
Jei užsakovas sako, jog pats turi patirties ir moka darbą, kuriam jus samdo, greičiausiai jis nerodys deramos pagarbos jūsų idėjoms ir darbo metodui.
Jei darbą priima ne vienas žmogus, o sukviesta komisija – vėlgi lauk nemalonumų. Per daug auklių – vaikas be galvos. Dažniausiai visi ginčai ir nepasitenkinimai kyla dėl skirtingų komisijos narių požiūrių bei nesutarimų, o kentėti gali tekti jums. Logiška reikalauti, kad dirbi su tuo, kas užsakė.
Atsargiai, jei užsakovas sako: „Šis darbas jums taps puikia rekomendacija.“ Tai dažniausiai reiškia: „mokėti nenoriu, pamėginsiu atsipirkti pagyromis“.
Jei darbų ieškote pagal skelbimą, venkite tų, kur įrašytos beprasmės skambios frazės: „dizaino milžino“, „iššūkių sprendėjo“ ir t.t. Dažniausiai tai reiškia, jog skelbimą davęs žmogus neturi supratimo apie darbą, tik nori sukurti madingos ir modernios įmonės įvaizdį.
Užsakovas sako: „Ilgai netruks.“ Tai reiškia: „Nei žinau, kiek tai truks, nei man įdomu, tačiau mokėti esu pasiryžęs tik už 10 minučių darbą.“
Užsakovas sako: „Suteikiu visišką laisvę – būk kūrybingas.“ Tai reiškia: „Nežinau, ko noriu, bet kai pamatysiu žinosiu, ar tai yra tai.“
Užsakovas sako: „Nagi, parodyk, ką gali tavo vaizduotė.“ Tai reiškia: „Nieko nesuprantu ir net neįsivaizduoju, ką daryti, todėl noriu milijono idėjų už vienos kainą.“
Užsakovas sako: „Mąstyk nestandartiškai.“ Tai reiškia: „Gyvenu iliuzija, kad viskas, kas yra „kitaip“, automatiškai bus „geriau“. Ir šiaip – esu pasenusių pažiūrų snobas.“
Užsakovas sako: „Šis darbas tau duos daug pelningų užsakymų.“ Tai reiškia: „Nenoriu tau mokėti, o vėliau sugalvosiu, kaip paaiškinti, kodėl nėra tų pelningų užsakymų.“
Akivaizdu, kad kiekvieną kartą atsisakęs darbo, kuris kelia įtarimų, gali likti visai be darbų. Todėl neišvengiamai bus situacijų, kai reikės išsirinkti mažesnę blogybę iš dviejų. Tačiau svarbiausia laikytis savo principų – net jei labai gundys galimybės ir kankins pelningo darbo praradimo baimė. Nes tik kietai besilaikantis principų ir įsipareigojimų žmogus galiausiai pelnys pagarbą, pritrauks lojalių užsakovų ir atsikratys laiko gaišintojų.
Parengta pagal www.fastcodesign.com
