Teigiama, kad ūkio šeimininkai nepastebėjo jokių kempinligės požymių. Tačiau pagal šioje šalyje galiojantį reikalavimą tikrinti visus mėsinius galvijus vyresnius nei 8 metų, karvė prieš skerdimą maistui buvo profilaktiškai ištirta. Tyrimas patvirtino, kad gyvūnas sirgo labai retos ir netipiškos formos liga.
Siekiant užkirsti kelią kempinligės išplitimui, buvo sunaikinta ne tik sirgusios karvės skerdena, bet ir visi galvijai, gyvenę tame pačiame ūkyje anksčiau. Ūkyje, kur buvo laikoma sirgusi karvė, paskelbtas karantinas, kuris bus atšauktas tik įsitikinus, kad nėra pavojaus pavojingai ligai išplisti.
Kempinlige dažniausiai užsikrečia galvijai, šeriami užkrėstu pašaru, pagamintu iš kitų gyvulių mėsos ir kaulų, pavyzdžiui, kaulų miltais.
Žmogus, suvalgęs sirgusio gyvulio mėsos, gali susirgti Kroicfeldo-Jakobo liga, kuriai būdingas staigus smegenų nykimas. Ši liga nepagydoma. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po būdingų simptomų (orientacijos sutrikimas, atminties praradimas, raumenų spazmai, kūno svorio mažėjimas) pasireiškimo.
Pirmasis kempinligės atvejis nustatytas Didžiojoje Britanijoje 1986 m. Liga šioje šalyje nusinešė daugiau kaip 150 žmonių gyvybes. Iki 2009 m. Kroicfeldo-Jakobo ligos atvejų buvo nustatyta ir Prancūzijoje, Airijoje, JAV, Olandijoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje, kitose šalyse.
Lietuvoje galvijų spongiforminės encefalopatija niekada nebuvo diagnozuota. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina, kad į Lietuvos rinką patenkanti galvijiena būtų saugi ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Uždraustas mėsos kaulų miltų (MKM), kraujo miltų (KM), pašarų priedų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, importas, jų panaudojimas gyvulių, paukščių ir žuvų pašarų gamyboje, tiriami visi sveiki skerdžiami galvijai, vyresni kaip 30 mėnesių amžiaus, priverstinai paskersti galvijai, vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus, nugaišę galvijai ir kiti padidintos rizikos grupei priklausantys galvijai ir avys, ožkos - vyresni kaip 18 mėnesių amžiaus.
