Vilniaus taupomosios kasos žlugimas – paskutinis atvejis valant unijų sektorių. Tuo įsitikinęs Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius.
Tačiau ar tikrai? Šiais metais unijoms įsigaliojo dar griežtesni reikalavimai dėl kapitalo pakankamumo. Kai kurios jau neatitinka šių reikalavimų. Tos pačios bėdos buvo ir pernai.
Padėtis – nekokia
Kaip rodo Lietuvos banko skelbiami duomenys, praėjusiais metais pusė kredito unijų dirbo nuostolingai. Joms teko skirti didesnius atidėjinius, todėl teko nirti į nuostolius.
Lietuvos bankas, priešingai nei F.Dirginčius, irgi nežada, kad Vilniaus taupomosios kasos atvejis buvo paskutinis.
„Paskolų portfelio kokybė realiai yra kur kas blogesnė“, – skelbiama Lietuvos banko apžvalgoje apie kredito unijų veiklą praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Naujesnių duomenų kol kas nėra.
Pernai rudenį dviejų kredito unijų kapitalo pakankamumas buvo žemesnis už reikalaujamą, o aštuonios unijos buvo išdavusios didesnes paskolas nei leistina. Kai kurių unijų išduotos paskolos tebekelia nerimą prievaizdams.
Milžino išgelbėti nepavyko
Nepaisant to, išlikę rinkos dalyviai nusiteikę optimistiškai. Antai Vilniaus regiono kredito unijos vadovė Kristina Simonovič irgi sutiko, kad panašių į Vilniaus taupomosios kasos likimą atvejų daugiau nebus.
Pastaroji unija buvo akivaizdžiai didžiausia, pavyzdžiui, jos turtas sudarė net 15 proc. visų unijų turto. Jokia kita savo dydžiu negalėjo net prilygti Vilniaus taupomajai kasai.
Pagal indėlių skaičių ir suteiktas paskolas ši unija tris kartus lenkė artimiausią konkurentą.
Gruodžio mėnesį Vilniaus taupomojoje kasoje buvo beveik 237 milijonai litų indėlių. Tuo metu antroje vietoje esanti unija rudenį buvo išdavusi 90 milijonų litų paskolų.
„Todėl manau, jog tai paskutinis toks atvejis, nes ši kredito unija buvo pernelyg didelė, kad ją būtų galima išgelbėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Simonovič.
Nuo praėjusių metų pradžios Vilniaus taupomoji kasa yra jau ketvirta žlugusi kredito unija. Lietuvos bankas vakar jau kreipėsi į teismą dėl prašymo jai iškelti bankrotą.
Priklauso nuo banko valios
Tačiau Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas įsitikinęs: būsimų kredito unijų likimas labiau priklauso nuo Lietuvos banko valios.
Vilniaus taupomoji kasa norėjo gauti banko licenciją, taigi tapti banku. Kai jie apie tai pranešė, unija greitai buvo „užgesinta“, – sakė M.Jansonas.
Todėl jis netiki, kad didžiausios unijos uždarymas – paskutinis rinkoje. „Jei Lietuvos bankas norės, užsidaryti teks ne vienai unijai“, – samprotavo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas.
Pasak jo, kai kurie Lietuvos banko vadovai kartais neigiamai kalba apie unijas. Iš to ir galima spręsti, ką jie mano apie unijų ateitį.
Tikisi, kad sugriežtėjo laikinai
Daugiausia galimybių išlikti turi nedidelės unijos, veikiančios miesteliuose, kuriuose nėra bankų skyrių. Jos skolina ūkininkams ir taip stengiasi išsilaikyti.
Stabiliai turėtų veikti ir miestuose jau seniau veikiančios unijos, kurioms prievaizdai neturėjo didesnių priekaištų.
„Tačiau miestuose veikiančioms nedidelėms unijoms reikės pamąstyti apie savo likimą. Kai kurios jų pradės jungtis“, – spėjo M.Jansonas.
Pasak K.Simonovič, jei nedidelės unijos susidurs su problemomis, jas bus nesunku išgelbėti. „Kai kurioms teks vienytis, pavyzdžiui, imtis bendrų projektų“, – paaiškino Vilniaus regiono kredito unijos vadovė.
Reikalavimai kredito unijoms griežtinami pastaruosius dvejus metus. 2014-ieji – ne išimtis.
Lietuvos bankas gerokai apribojo leistiną paskolos dydį, sugriežtino kitus reikalavimus.
Pavyzdžiui, reikalaujama pritraukti daugiau kapitalo.
Nemokia pripažintos Vilniaus taupomosios kasos kapitalo pakankamumas rugsėjį siekė 13,71 proc., nors turėjo būti 20 proc., o nuo šių metų – jau 25 proc.
Bet padidinti kapitalą iš pelno kol kas mažai galimybių, nes pusė unijų dirbo nuostolingai.
„Tokių griežtų reikalavimų nėra nė vienoje pasaulio valstybėje. Manau, kad Lietuvos bankas grįš prie senesnių taisyklių, o šis sugriežtinimas laikinas“, – vylėsi K.Simonovič.
Dar tiki unijų ateitimi
Siekiančioms išlikti unijoms tenka griežčiau vertinti norinčius pasiskolinti. „Priimtos taisyklės iš esmės nesiskiria nuo galiojančių bankams.
Tačiau unijos privalės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, nes nėra kitos išeities“, – kalbėjo K.Simonovič.
Pasak jos, daugiausia atsakymų pateiks šių metų pirmasis ketvirtis. Pagal jo duomenis bus galima susidaryti vaizdą, kurios kredito unijos bando taikytis prie naujos tvarkos, o kurios turi problemų.
„Tarp vidutinių ir mažų įmonių unijos tikrai galės konkuruoti, nes ir toliau galės pasiūlyti palankesnes palūkanų normas“, – tvirtino K.Simonovič.
Indėlių skaičius unijose tebeaugo
Kredito unijose dalyvauja 140 tūkstančių šalies gyventojų. Spalio 1-osios duomenimis, Lietuvoje veikė 75 kredito unijos. Jų turtas sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 2,7 proc. veikiančių bankų sistemos turto.
Paskolų portfelis sudarė 1 milijardą litų. Nors praėjusiais metais kai kurių unijų veikla buvo apribota, kilo skandalų dėl galbūt neskaidriai panaudotų pinigų, tai neatbaidė verslo nuo unijų.
Pernai kredito unijų turtas didėjo, augo indėlių skaičius.
Stebėjosi vadovais
Miglė Blažauskienė
Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja
„Naujausiais duomenimis, kapitalo pakankamumo normatyvo laikėsi 62 kredito unijos – visos, išskyrus Vilniaus taupomąją kasą.
Jos atvejis apskritai unikalus: dar nėra buvę, kad vadovai taip ignoruotų tiek Lietuvos centrinės kredito unijos, tiek Lietuvos banko nurodymus.
Atidžiai sekame padėtį 62 unijose, stebime, kaip joms sekasi prisitaikyti prie sugriežtėjusių reikalavimų.
Šiuo metu nė vienai mūsų sistemos unijai negresia Vilniaus taupomosios kasos likimas. Dėsime visas pastangas, kad tokių pūlinių ateityje nesusidarytų.“
