LCKU 2012 metų gruodį patikrinusi unijos veiklą pastebėjo nepagrįstai suteiktų paskolų. Apie tai buvo informuotas Lietuvos bankas, kuris įpareigojo uniją ištaisyti trūkumus. Tačiau Vilniaus taupomosios kasos vadovai netgi nevykdė Lietuvos banko rekomendacijų ir praėjusių metų gegužę buvo nušalinti.
Naujus vadovus delegavo LCKU, tačiau ištyrus unijos situaciją, paaiškėjo, kad pati Vilniaus taupomoji kasa nebeturi galimybių tęsti veiklą savarankiškai.
F.Dirginčius tikisi, kad ši atvejis bus paskutinis valant kredito unijų sektorių. Jis teigia, kad šiuo metu griežtinama kredito unijų priežiūros reforma. Prieš išduodamos didesnes nei 300 tūkst. litų paskolas unijos turės gauti antrinį LCKU vertinimą.
Tai turėtų padėti iš anksto kontroliuoti kredito unijų riziką. Pavyzdžiui, Vilniaus taupomoji kasa buvo išdavusi 10 labai rizikingų iš esmės niekuo neužtikrintų 19 milijonų litų vertės paskolų. Tai tiria teisėsauga.
F.Dirginčius tikisi, kad indėlininkai nesuskubės paniškai atsiiminėti indėlių iš kredito unijų, o josi ir toliau gyvuos, atradusios savitas nišas, pavyzdžiui, kredituos smulkųjį verslą, startuolius.
99 proc. Vilniaus taupomosios kasos indėlininkų atgaus visą savo indėlį. Jiems pinigus išmokės Indėlių ir investicijų draudimo fondas per pasirinktą banką.
FNTT kartu su Generaline prokuratūra tęsė ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos grupės, kuri neteisėtai gaudavo paskolas iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, tarp jų ir Vilniaus taupomosios kasos, galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo ir kitų sunkių finansinių nusikaltimų, išaiškino, kad ši grupė iš kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos apgaule gavo 10 paskolų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 19 mln. Lt.
Įtarimai pareikšti 15 asmenų: nusikaltimo organizatoriams, vykdytojams bei turto vertintojams. Atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų, kad grupė asmenų veiklos nevykdančių įmonių vardu įsigydavo mažos vertės nekilnojamąjį turtą. Nusikalstamoje veikloje dalyvavę turto vertintojai pateikdavo tikrovės neatitinkančias turto vertinimo ataskaitas, kuriose tas pats turtas buvo įvertinamas dešimtis kartų didesnėmis sumomis.Vėliau šis „vertingas“ turtas būdavo perparduodamas tretiesiems juridiniams asmenims, kontroliuojamiems organizuotos grupės narių, tačiau jau už žymiai didesnę nei reali kaina.
Šie nusikalstami sandoriai buvo finansuojami kredito unijų paskolomis, įkeičiant įsigyjamą turtą, tačiau nuslepiant, kad reali įkeičiamo turto vertė yra dešimteriopai mažesnė. Šiuo metu FNTT ir Generalinės prokuratūros atliekamame didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl keturių kredito unijų („Nacionalinė kredito unija“ „Laikinosios sostinės kreditas“, „Vilniaus taupomoji kasa“ ir „Švyturio taupomoji kasa“) turto iššvaistymo ir kitų nusikaltimų įtarimai pareikšti 56 asmenims, 2 asmenų atžvilgiu paskelbta paieška. Bendra nusikalstamu būdu gauta iš kredito unijų suma viršija 75 milijonus litų. Prokuroro nutarimu apribotos įtariamųjų ir nusikaltimo padaryme dalyvavusių juridinių asmenų nuosavybės teisės į turimą turtą.
Blogų įtarimų neturėjo
Buvęs žlugusios kredito unijos
Vilniaus taupomoji kasa analitikas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis
premjero patarėju ir kuruojantis valstybės finansus, teigia, kad
unijos vidinių reikalų nežinojo ir įtarimų apie galbūt
neteisėtą jos veiklą neturėjo, rašo BNS.
„Mano pareigos nebuvo susijusios su Vilniaus taupomosios kasos
vidine veikla. Aš daugiau analizavau makroekonominę aplinką,
išorės finansus, tačiau jokiuose unijos valdymo organuose
nedalyvavau. Su jokia vidine informacija tikrai nedirbau“, –
portalui vz.lt sakė S.Jakeliūnas.
Kredito unijoje jis dirbo vienerius metus - iki 2012 metų
pabaigos.
