Pasinaudoję įstatymo suteikta galimybe papildyti biudžetus, savivaldybių cerberiai uoliai ėmėsi darbo. Neretai net be įspėjimo, kad nuo šiol už reklamą reikės mokėti, verslininkams savivaldybių atstovai surašydavo administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirdavo baudas. Už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas numatoma piniginė bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Informacija ar reklama ?
Daugiausia ginčų ir verslininkų nepasitenkinimo sulaukė valdžios atstovų noras apmokestinti beveik visus išorinius užrašus, juos traktuojant kaip reklamą.
Fotoaparatais bei administracinės teisės pažeidimų protokolų blankais apsiginklavę savivaldybių atstovai šturmuoja ir degalines. Suradus ką nors, nors kiek primenančio reklamą grasinama baudomis, liepiama mokėti mokesčius. Neretai parduotuvės, viešbučio ar restorano atstovams net nesuteikiama galimybė įteisinti reklamą, jiems iš karto surašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą, skiriamos baudos, kurios siekia nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė tikina, jog nusivažiuota iki protu nesuvokiamų absurdų – reklaminiais degalinėse tapo net tokie užrašai kaip „plovykla“ ar „parduotuvė“. Degalinių tinklus valdančių bendrovių atstovams teko sumokėti baudas ir už tai, kad degalinėse, kur nemokamai galima prisipūsti padangą ar įsipilti vandens yra užrašai „oras“ bei „vanduo“.
Verslininkai nori aiškumo
„Mes ne prieš mokėti už reklamą. Tačiau turi būti labai aiškiai apibrėžta, kas yra reklama, o kas – informacija. Jeigu bus apmokestinti informaciniai pranešimai, bus pažeistos vartotojų teisės. Mes norime, kad būtų sustabdytas šiuo metu vykstantis baudimas ir pirmiausia aiškiai apibrėžta už ką ir kiek reikia mokėti. Reklamos įkainiai taip pat turėtų būti proto ribose.“, - lrytas.lt sakė didžiausius degalinių tinklus - UAB "Lukoil Baltija", UAB "Statoil Fuel & Retail Lietuva", UAB "Neste Lietuva", AB "Ventus - Nafta" vienijančios asociacijos prezidentė D.Jokšienė.
Prekybininkų atstovė svarstė, jog situacijai nesikeičiant į pozityvią pusę, degalinių tinklus valdančios įmonės bus priverstos imtis sprendimų, nuo kurių nukentėtų galutinis vartotojas.
„Pats paprasčiausias sprendimas būtų tiesiog nuimti šias nuorodas. Tačiau dėl to kentės visi vartotojai, jie nežinos ar degalinėje yra plovykla, ar čia galima prisipūsti ratą. Juk ši nemokama paslauga skirta padėti vairuotojams saugiai važiuoti. Apmokestinti šiuos užrašus, juos prilyginant reklaminiams – prasilenkia su elementaria logika. Kai kas liūdnai juokauja, kad tikrintojai suskaičiuos degalinėje dirbančius žmones ir lieps sumokėti už jų įkvepiamą orą“, - sakė D.Jokšienė.
„Pats principas pakankamai suvokiamas, pasaulyje yra mokama už reklamą. Tačiau Lietuvoje iki galo dar nesuvokiama kas yra reklama, o kas – informacija. Tokiu atveju, net ir kainas, kurias mes privalome rodyti stenduose, galima vadinti reklama. Nors iš tikrųjų tai informacija, kurią skelbti mus įpareigoja įstatymai“, - lrytas.lt sakė bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ degalinių tinklo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.
Gali lemti net degalų kainą
Pasak „Statoil“ atstovo S.Mačiuko, atsiradus galimybei apmokestinti išorinę reklamą savivaldybėse kilo ažiotažas. Didžiausia problema ta, jog skirtingų savivaldybių atstovai skirtingai traktuoja išorinės reklamos sąvoką.
„Kalbamės su savivaldybėmis, norime, kad viskas būtų aiškiai reglamentuota. Suprantame, jog einama prie Vakarų šalių praktikos, kai už reklamą reikia mokėti, tačiau norime, kad viskas būtų aiškiai apibrėžta ir mes galėtume žinoti kokiai reklamai turime gauti leidimus. Norime, kad nugalėtų blaivus protas ir baigtųsi nemalonūs siurprizai, kai gauni baudą ir nesuvoki už ką“, - sakė S.Mačiukas.
Verslininkai minėjo, kad šiuo metu kiekviena savivaldybė savaip suvokia įstatymo reikalavimus, turi skirtingą požiūrį. Todėl rasti bendrą sprendimą – nelengva užduotis.
„Reklamos įstatymo pakeitimai kasdieninio degalinių darbo nesutrikdė, todėl klientai jokių pokyčių pajusti neturėtų – jų aptarnavimas liko toks pat sklandus. Naujos įstatymo pataisos įnešė sumaišties tik į kasdienį mūsų administracijos darbuotojų darbą, nes atsirado papildomų reikalavimų, kuriuos reikia nuolatos derinti su savivaldybėmis. Mūsų darbuotojams atsiranda papildomų darbo funkcijų, ilgiau užtrunka vidiniai projektų derinimai“, - sakė bendrovės „Lukoil Baltija“ Marketingo grupės vadovė Šarūnė Kulšytė - Žičkienė.
Įsigaliojus naujai reklamos įstatymo redakcijai „Lukoil“ degalinių darbuotojai jau sulaukė baudų už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą.
Paklausus, ko galima tikėtis, jeigu su savivaldybėmis nepavyks rasti bendro sutarimo dėl išorinės reklamos sąvokos, „Lukoil Baltija“ atstovė užsiminė ir apie galimybę didintis degalų kainas.
„Jeigu nepavyks rasti bendro, visas puses tenkinančio sprendimo tai ateityje gali lemti degalų kainų kilimą dėl įmonės neplanuotų, patiriamų sąnaudų padidėjimo“, - sakė Š.Kulšytė – Žičkienė.
