Komerciniuose medžioklės plotuose šiuo metu gana dažnai aidi medžioklės ragas. Sausis – varomosios medžioklės laikas. Į ją išsirengia ir aukcionuose medžioklės plotus išsinuomoję verslininkai.
Aplinkos ministerija, įvertinusi Generalinės miškų urėdijos valdomų 20 komercinių medžioklės plotų rentabilumą, pernai aštuonis iš jų išnuomojo.
Paskelbus aukcionus, leidimas jais naudotis konkursų laimėtojams išduodamas dešimčiai metų. Šiuo metu iš aštuonių komercinių medžioklės plotų septyniems leidimai jau išrašyti.
Susitarė su savininkais
Vienas pirmųjų aukcionų, įvykusių pernai balandį, buvo skirtas pretendentui į Joniškio miškų urėdijoje esantį Žagarės medžioklės plotą atrinkti.
Šį aukcioną laimėjo garsus Šiaulių krašto verslininkas.
„Visa bėda, kad tame Žagarės medžioklės plote atsidūrė mano paties individualus medžioklės plotas.
Kūriau jį 2000-aisiais, kad galėčiau legaliai medžioti ir nuo žvėrių apsaugoti mudviejų su broliu dirbamos žemės laukus.
246 hektarų plotą prieš 13 metų įregistravo Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūra. Netrukus atsirado reikalavimas, kad privatiems asmenims medžioti skirtas mažiausias plotas turi būti tūkstančio hektarų.
Sutariau su daugybe sklypų savininkų, susidarė 1130 hektarų“, – pasakojo medžiotojas ir ūkininkas Linas Naudužas.
Įsivėlė į teismų maratoną
Tačiau visa košė užvirė 2002 metais, kai buvo priimtas Medžioklės įstatymas.
Tuo metu Joniškio rajono savivaldybės komisija, galinti sudaryti medžioklės plotų vienetus bei keisti jų ribas, uždėjo leteną ant didžiosios dalies L.Naudužui priklausančių medžioklės valdų: nustūmė jas į naujai iškeptą Žagarės komercinės medžioklės plotą.
Vyras įsivėlė į ginčus teismuose. Bylinėjosi kone dešimtį metų, kol 2012-ųjų spalį Vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kad medžioklės plotas L.Naudužui turi būti grąžintas.
Tačiau komisija nevykdė teismo sprendimo.
„Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas žinojo, kad dėl to mano medžioklės ploto vyksta ginčai.
Tačiau vis tiek pernai kartu su visu Žagarės komercinės medžioklės plotu pasiūlė jį aukcione“, – piktinosi L.Naudužas.
Medžioja privačiose valdose
Pagal šiuo metu galiojantį Medžioklės įstatymą, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai – valstybės nuosavybė.
„Tas įstatymas įkalė pleištą tarp medžiotojų ir žemės ar miško savininkų.
Dabar valstybė sprendžia, kas turi teisę medžioti žmonių žemėje ar miškuose.
Jų savininkai negaus nė lito iš tų pinigų, kuriuos už leidimą medžioti komerciniuose plotuose mokės aukcionų laimėtojai. Viskas atiteks valstybei.
O juk tie medžioklės plotai aprėpia nemažai žmonių nuosavybės, už kurią jie sumoka mokesčius“, – kalbėjo L.Naudužas.
Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, Kėdainių miškų urėdijos Ąžuoloto girininkijoje suformuotas komercinės medžioklės plotas sudaro 1697 hektarus. Iš jų 1200 hektarų yra privačios valdos.
Aukcionų užkulisiai
Nuo šių metų už leidimą naudotis medžiojamųjų gyvūnų ištekliais Žagarės medžioklės ploto aukciono laimėtojas iki 2023iųjų kasmet mokės po 25 tūkst. litų.
Aukcione dėl teisės medžioti Žagarės apylinkėse dalyvavo 24 pretendentai.
Didžiausia jame pasiūlyta kaina siekė net 505 tūkst. litų.
Tačiau laimėtoju tapo 23-iojoje pozicijoje pagal pasiūlymo vertę atsidūręs verslininkas.
Žemės savininkai gali pasipriešinti
Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento vyriausiosios specialistės Jolantos Urbelionytės, šįmet sausį įsigaliojo nuostatos, suteikiančios galimybę savininkui bet kuriuo metu uždrausti medžioti jam priklausančioje valdoje arba nustatyti medžiotojams papildomų sąlygų.
„Dabar jis tai gali padaryti net tuomet, kai medžioklės vienetas yra suformuotas ir išduotas leidimas ten žvėrims medžioti“, – sakė ministerijos atstovė.
Tačiau privačių valdų savininkai toli gražu nesidžiaugia taip pakeista tvarka. Anot jų, norint atsikratyti nepageidaujamų medžiotojų, reikia minti daugybės įstaigų durų slenksčius ir surinkti šūsnis dokumentų.
Pelnas iš medžioklės sunkiai apčiuopiamas
Visos miškų urėdijos, turinčios komercinius medžioklės plotus, 2012 metais už profesionalios medžioklės paslaugas gavo 1,7 mln. litų pajamų.
Šių paslaugų savikaina (išlaidos žvėrių ištekliams didinti) sudarė 1,147 milijono litų.
Tad pelnas iš šios veiklos, kurią užpernai vykdė 21 urėdija, sudarė vos 553 tūkstančiai litų. Iš jų valstybei buvo sumokėta 15 proc. pelno mokesčio, arba apie 83 tūkst litų.
Aukcione leidimą medžioti vien Ąžuoloto medžioklės plote gavusi bendrovė „Dzūkijos miškas“ už tai kiekvienais metais turės sumokėti po 76 tūkst. litų.
