Bendrovės vadovas
nusistebėjo, ko važiuoti į tą Airiją, jei ir Lietuvoje galima ne mažiau
užsidirbti. Griškabūdžio bendrovėje, pavyzdžiui, melžėjų atlyginimas yra
2600-3000 litų, traktorininkų - per 3 tūkst.
„Situacija stabilizavosi - žmonės pradeda grįžti iš emigracijos.
Pastaruoju metu į mūsų bendrovę atėjo daug jaunų žmonių. Jaunimas
stebina savo profesionalumu ir darbštumu. Gerų specialistų visada
trūksta.
Mano abu sūnūs baigė mokslus ir grįžo į bendrovę. Kurį laiką jie mokėsi
užsienyje, norėjau, kad įvairesnės patirties įgytų“, - kalbėjo
P.Puskunigis.
Bendrovės vadovui, apgailestaujančiam, jog žemės ūkio profesijos
Lietuvoje nėra populiarios, ramybės neduoda klausimai: „Kas formuoja
niekinantį požiūrį į kaimo žmogų, kaimiškas profesijas? Kaip sugrąžinti
jų prestižą? Reikia pradėti gerbti kaimietį ir neniekinti jo. Kartais
ta panieka sklinda net ir iš politikų sluoksnio“.
Ilgametis bendrovės vadovas P.Puskunigis lankėsi įvairiose užsienio
šalyse: „Nei, tarkime, Amerikoje, nei Izraelyje nepajutau, jog
gyvulininkystės darbuotojas jaustųsi pažemintas dėl savo darbo. Ten
karves melžia vyrai, ir tai visiems yra normalu, nes bet koks darbas yra
gerbiamas“.
Griškabūdžio bendrovėje dirba per 80 darbuotojų. Tik 40 proc. iš jų yra
vietos gyventojai. Kiti atvažiuoja iš aplinkinių kaimų ir net Šakių
miesto.
P.Puskunigis neidealizuoja kaimo - yra Griškabūdyje ir stiklelio
gerbėjų, ir tinginių. Žmogaus valia, kokį gyvenimo būdą jis renkasi.
Bendrovės vadovas neabejoja - geri atlyginimai skatina motyvaciją
dirbti. P.Puskunigis teigė, jog bendrovėje nėra darbuotojo, kuriam būtų
mokamas tik minimali alga.
Bendrovė verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste, augina pusantro
tūkstančio galvijų, turi 800 melžiamų Lietuvos juodmargių veislės
karvių, turi nuosavą degalinę.
Melžėjos uždarbis priklauso nuo darbo rezultatų. Jie, beje, vieni
geriausių Lietuvoje - iš karvės per metus primelžiama 10 tūkst.litrų
pieno.
„Ir šėrikai, ir melžėjos suinteresuoti gerais darbo rezultatais“, -
pastebėjo P.Puskunigis.
Modernioje karvidėje švarutėlės raguotosios aptvare vaikšto laisvai,
tyliai skambant klasikinei muzikai.
Ją parinkę mokslininkai nustatė, jog tokio žanro melodijos karves
ramina, padidėja primilžiai.
P.Puskunigis juokiasi, prisiminęs vos ne anekdotu virtusį atsitikimą,
kai kartą vienas fermos darbuotojas karvidėje įjungė šiam patinkančią
muziką.
„Paleido popsą, tai karvės baugščiai susispietė į kampą ir stovi. Kitą
dieną primilžiai sumažėjo“, - pasakojo bendrovės vadovas apie
Lietuvoje žinomos dainininkės atliekamų dainų išsigandusius galvijus.
Septynerius metus melžėja dirbanti Gitana prisipažino: „Jei nebūtų šios
bendrovės, tikrai jokio darbo Griškabūdyje negautume. Tuomet gal į
užsienį važiuočiau. Gal ir Šakiuose būtų darbo, tačiau tokio atlyginimo
negaučiau, pravažinėčiau pinigus, ir tiek“.
Jai pritarė ir bendradarbė Rima: „Labai gerai, kad yra bendrovė, ir
tokius atlyginimus gauname. Kiek girdėjau, kitose bendrovėse moka
mažiau. Griškabūdyje viskas vietoje - ir darbas, ir namai“.
˙˙˙
