Tiesa, mažesnėmis nei Lietuva palūkanomis Latvija mėgaujasi senokai – nuo 2012-ųjų. Mat kaimyninė šalis būtent tais metais apsisprendė dėl euro ir vykdė jai keliamas sąlygas.
Lietuvos centrinis bankas spėja, kad euro įvedimo metais vidutinės palūkanos už Lietuvos Vyriausybės obligacijas sumažėtų 0,8 proc. punkto. Gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 metais) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. litų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. litų), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. litų) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) – rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš Baltijos šalių.
Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86, Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (didesnis rodiklis rodo didesnę riziką). (BNS, LR)
