Europos komerciniams bankams – griežtesnės sąlygos, daugiau reguliavimo ir priežiūros. Briuselio griežtinamos žaidimo taisyklės didina jų sąnaudas.
Tačiau bankininkai neskursta, nes visos išlaidos galiausiai gula ant klientų pečių.
Tik brangymečio pradžia
Lietuvoje veikiančių bankų klientai jau nuo praėjusių metų priversti mokėti gerokai daugiau už kai kurias paslaugas.
Labiausiai pašoko įkainiai už grynųjų pinigų operacijas – juos kone vienu metu pakėlė beveik visi komerciniai bankai.
Kai kuriuose net dukart padidėjo įmokos už grynųjų pinigų pervedimą į kitas sąskaitas ir komunalinius mokesčius.
Pavyzdžiui, norint SEB banke susimokėti už komunalines paslaugas grynaisiais, tenka pakloti 8 litus. O taupančiųjų grąža mažėja – antai „Swedbank“ ryžosi indėlių palūkanas sumažinti iki nulio procentų.
Tačiau tai – tik pradžia.
Galima pamažu užmiršti daugelį bankų paslaugų, kurios ištisus dešimtmečius buvo teikiamos veltui.
Atsiskaitai kortele – mokėk
Pirkdamas naudojiesi debeto kortele? Puiku, tačiau už tai reikės susimokėti. Apie tokią naujovę paskelbė Didžiosios Britanijos „Metro Bank“. Tiesa, tai kol kas galios tik operacijoms už ES ribų.
Europos šalių bankų klientai jau seniai žino, kad pinigus išgryninti užsienio valstybėje kainuoja. Mokėti tenka ir už tai, jei pasiimi juos iš kitam bankui priklausančio bankomato.
Tačiau kaskart mokėti už tai, kad pasinaudoji debeto kortele? To dar neteko girdėti. Vis dėlto ekspertai įspėja: taip bus priversti elgtis dauguma komercinių bankų Europoje, kad ir kaip tai nepatiktų jų klientams.
Tiesa, bankai ir dabar taiko skirtingus mokesčius už debeto korteles. Tačiau dažniausiai jie būna vienkartiniai.
Laukia nauji mokesčiai
Daugiau nei 150 metų Didžiojoje Britanijoje veikiantis „Metro Bank“ už kiekvieną atsiskaitymą debeto kortele už Europos Sąjungos ribų paskelbė imsiantis 1,9 proc. mokestį.
Banko valdytojai nemato nieko bloga – dauguma jų klientų atsiskaito Europoje, kurioje operacijos debeto kortele dar neapmokestinamos, tad ir nerimauti esą nėra ko.
Ar toks sprendimas atsitiktinis? Vargu. Regis, Didžiosios Britanijos gyventojai jau mokomi susitaikyti su mintimi, kad ateina galas nemokamam pinigų išgryninimui ar atsiskaitymams kortele.
Britai svarsto, kurio dabar banko eilė ir ką dar bus sumanyta papildomai apmokestinti. Juk Briuselis ketina gerokai apkarpyti mokesčius, kuriuos ima bankai iš mažmenininkų už klientų atsiskaitymus kortelėmis.
Lietuvoje smulkieji verslininkai taip pat skundžiasi, kad pirkėjams leisdami atsiskaityti kortele turi mokėti milžiniškas sumas bankininkams.
Didžiojoje Britanijoje už kiekvieną atsiskaitymą kortele bankas iš prekybininko ima vidutiniškai 8,5 penso (34 centus).
Mūsų šalies smulkieji prekybininkai priversti mokėti net iki 2–2,5 proc. nuo kiekvieno atsiskaitymo vertės.
Taigi jei kortele perkama už 100 litų, verslininkui tai kainuoja apie du litus.
„Bankai vis tiek kūrybiškai susigrąžins tai, ką praranda, jei tokie mokesčiai bus atšaukti.
Atsiras didesni arba nauji mokesčiai“, – įsitikinęs britų kompanijos „Advanced Payment Solution“ vadovas Richardas Wagneris.
Lietuvoje paslaugos brangs
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad mūsų šalis – ne išimtis. Mat bankų, ypač didžiųjų, sąnaudos išaugs ES įvedus griežtesnius reikalavimus dėl kapitalo ir priežiūros.
Teks ne tik papildomai mokėti į bankų gelbėjimo fondą, bet ir išlaikyti jį prižiūrinčią bei kitas kontrolės institucijas. Todėl neatmetama, kad ir mūsų šalyje išnyks nemokamos bankų paslaugos.
„Bankai junta spaudimą ir didėjantį apmokestinimą. Tai, kad jau išaugo paslaugų įkainiai, susiję ir su jiems keliamais papildomais reikalavimais“, – „Lietuvos rytui“ pripažino S.Kropas.
Tiesa, konkurencija galbūt neleis elgtis pernelyg drąsiai. Mat Lietuvoje steigiama vis daugiau finansų kompanijų, kurios teikia panašias į bankų paslaugas, tačiau jų įkainiai gerokai mažesni.
„Gali būti, kad komerciniams bankams teks nustoti teikus kai kurias paslaugas arba atsisakyti kurti naujus produktus“, – svarstė S.Kropas.
