Brazilijos Ribeirao Preto mieste (San Paulo valstija) esančiame universitete dirbantis mokslininkas sukūrė prototipą, - biologiškai skaidžią juostą, prie kurios tam tikru atstumu lipinamos daržovių sėklos. Ši juosta, įterpta į dirvožemį, ištirpsta. O išdygusių augalų nebereikia retinti.
Prajuokino dekaną
„Tai – išradimas? - nusijuokė A.Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranskietis. - Juk šis išradimas „gyvuoja“ tiek pat laiko, kiek ir tualetinis popierius. Vos tik jis atsirado, mūsų močiutės jį ėmė drėkinti, berti ant jo agurkų ar pomidorų sėklas ir kasti į žemę“.
Anot dekano, šiuo metu yra žemės ūkio technikos, kuri vos ne milimetrų tikslumu sėklas įterpia į žemę. Žinoma, ji – brangi, ir anaiptol negalėtų būti pritaikyta skurdesnėse šalyse.
Dėmesys - Brazilijos mokslininkams
M.Marrafonas - vienas iš trijų Brazilijos mokslininkų, kurio išradimui įgyvendinti
B. ir M.Gatesų fondas skyrė 100 tūkst. JAV dolerių (253 tūkst. litų) paramos. Jei prireiks, parama bus padidinta. Nes projektą norima išbandyti ir Afrikoje.
"Žemės ūkio mašinos, kurios tam tikrais vienodais atstumais į žemę įterpia daržovių sėklas, yra brangios. Todėl biologiškai skaidi juosta – pakankamai nebrangi alternatyva, kurią galės pasirinkti smulkūs šeimos ūkiai", - įsitikinęs agronomas. Manoma, kad šias daržininkystės būdas ypač pravers Afrikoje.
Dar vienas brazilų mokslininkas – inžinierius mechanikas gavo fondo paramą sodinimą palengvinančiai technologijai įdiegti. Jis sukūrė karutį, - nedidelę mašiną dviem ratais, kuri subado žemę ir į joje padarytas skyles įterpia sėklas.
Trečias finansuotojų dėmesio nusipelnęs mokslininkas darbuojasi farmacijos srityje. Jo sukurtas projektas skirtas paspartinti vaistų parazitinėms ligoms gydyti gamybą. Šios ligos vis dar yra smarkiai paplitusios Brazilijoje bei Afrikuje, į kurią krypsta dosnių finansuotojų akys.
Svarbu – daigios sėklos
Kur – vienas daigelis, kur – kitas. Šioks toks nusivylimas mane apėmė pernai, kai susigundžiau naujove ir lysvėje užkasiau juostą su prilipintomis petražolių sėklomis.
Petražolės – kone rudens augalas. Tačiau jos dygo nenoriai, nesuvešėjo. Ir nė nebuvo ko užšaldyti šaldiklyje žiemai. Tikėtina, kad eksperimentas nepavyko ne dėl naujoviškos „sėjos“, bet dėl to, jog pasitaikė nedaigios sėklos.
Pasak Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojos, agronomės Onos Auškalnienės, brazilo išradimas, jei tik visos sėklos sudygtų, būtų naudingas ne tik smulkiesiems ūkininkams. Patobulintas jis ir didiesiems daržininkystės ūkiniams išeitų į naudą.
„Sėja būtų lengvesnė. Išvynioji juostą ir viskas – nereikia sudygusių daigų retinti. Nes geros, daigios sėklos yra brangios. Tad tokia technologija gal ir padėtų jų sutaupyti.
Kita vertus, juostai su sėklomis dirvožemyje paguldyti reikėtų ir kokios nors tam skirtos technikos. Tad pavymui vieno išradimo turi atsirasti ir kitas“, -- svarstė O.Auškalnienė.
