Chen Guangbiao, kuris yra įtrauktas į 400
turtingiausių žmonių Kinijoje sąrašą ir garsėja ne tik savo
labdaringa veikla, bet ir puikiais savireklamos įgūdžiais,
valstybiniame laikraštyje „Global Times“ paskelbė straipsnį
pavadinimu: „Aš ketinu pirkti „The New York Times“, prašau,
negalvokite, jog tai pokštas“.
„The New York Times“ tradicija ir stilius trukdo objektyviai
nušviesti tai, kas vyksta Kinijoje“, – rašė Chen Guangbiao.
„Jei galėtume jį nusipirkti, jo tonas pasikeistų. Dėl šios
priežasties aš dalyvauju diskusijose su panašiai mąstančiais
investuotojais, kuriose svarstomi su įsigijimu susiję reikalai“, -
nurodė jis.
„The New York Times“ išspausdino kelis apdovanojimus pelniusius
reportažus apie Kiniją, įskaitant 2012 metų straipsnių ciklą
apie tuometinio Kinijos premjero Wen Jiabao šeimos
turtus, pelniusį prestižinę Pulitzerio premiją.
Nuo tada dienraščio interneto svetainė Kinijoje, kuri yra
antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, yra blokuojama, o jo
žurnalistai susidūrė su sunkumais, kai kreipėsi dėl vizų.
Kinijos valstybinė žiniasklaida ir pareigūnai neretai
valdančiosios Komunistų partijos kritiką pateikia kaip ataką
prieš pačią valstybę.
Chen Guangbiao pridūrė, kad sėkmės atveju jis „įgyvendins kai
kurias būtinas reformas, kurių svarbiausias tikslas – kad
laikraščio pranešimai būtų labiau autentiški bei objektyvus ir
tokiu būdu būtų atkurtas jo patikimumas ir įtaka“.
Praėjusį pirmadienį Chen Guangbiao per renginį sparčiai
augančiame pietiniame Šendženo mieste sakė, jog ketina vykti į
Jungtines Valstijas „aptarti laikraščio įsigijimo“. Daugelis rimtai
nevertino šio Chen Guangbiao pareiškimo, laikydami jį dar vienu
mėginimu atkreipti į save dėmesį.
„The New York Times“ atstovė spaudai praėjusią savaitę
laikraščio žurnalistui sakė, kad kompanija „neturi informacijos“
apie jokias derybas su Chen Guangbiao.
Kinijos turtingiausių žmonių sąrašus sudarinėjančio
žurnalo „Hurun Report“ duomenimis, Chen Guangbiao turtas vertinamas
825 mln. JAV dolerių. Milijonus jam sukrovė perdirbimo įmonė
„Huangpu Renewable Resources Utilisation Group“.
Tačiau Chen Guangbiao neretai pašiepiamas dėl pastangų bet
kokiomis priemonėmis atkreipti į save visuomenės dėmesį.
Anksčiau jis pardavinėjo „tyrą orą skardinėse“ smogo
varginamo Pekino gyventojams, o neseniai pozavo prie sienos,
pastatytos iš tūkstančių „plytų“, pagamintų iš banknotų.
Savo straipsnyje skaitytojų nuomonių puslapyje Chen Guangbiao
rašė, jog „įtikino vieną Honkongo verslininką skirti 600 mln.
dolerių“ įsigyti laikraštį, kurios tėvinė bendrovė
listinguojama Volstrito vertybinių popierių biržoje, o jos rinkos
kapitalizacija yra didesnė negu 2 mlrd. JAV dolerių.
„Jau sakiau: kol kaina yra pagrįsta, nėra nieko, ko nebūtų
galima nupirkti“, – pažymėjo jis.
Pasak Chen Guangbiao, pirmą kartą mintis įsigyti laikraštį
jam gimė 2012 metų gruodį, įdėjus į jį reklaminį skelbimą,
kuriame buvo tvirtinama, kad Kinijai priklauso ginčijamos salos,
kurias Pekinas vadina Diaoju, o Tokijas – Senkaku salomis.
„Manau, amerikiečiai nedaug žino apie civilizuotą ir atvirą
Kiniją, kurios vystymasis yra beprecedentis“, – rašė Chen
Guangbiao.
