Kvapusis muilas ir eterinis aliejus iš Indijos. Tai – skirtingos prekės, kuriomis prekiauja Brusokų šeima. Marijus Brusokas jau ne pirmus metus valdo indiškų prekių parduotuvę „Mažoji Indija”.
O jo žmona Ivona 2013-ųjų pavasarį iš latvių nusipirko kvapaus muilo gamybos įmonę „Spalvoti kvapai”.
„Muilą latviai pradėjo virti prieš 12 metų. Jie tai daro ir dabar – gamina jį specialiai mums. Tai maža įmonė, kurios pagamintu muilu ir anksčiau buvo prekiaujama tik Lietuvoje”, – pasakojo I.Brusokienė.
Pasak Ivonos, gamybą patikėti latviams nuspręsta dėl to, kad ten ji jau seniau vyko tam pritaikytose patalpose, yra visos licencijos ir geri technologai. Lietuvoje tektų viską pradėti nuo nulio.
Rūpinasi tiktai prekyba
„Esame patenkinti latvių darbu. Tai nedidelė įmonė, joje dirba vos septyni žmonės. Aš pati rūpinuosi tiktai prekyba.
Latviško tualetinio muilo kaina konkurencinga, gaminiai nesunkiai varžosi su pramoniniu būdu gaminamu kvapiuoju muilu”, – sakė I.Brusokienė.
Įmonės šeimininkė suteikė galimybę užsidirbti ir keletui smulkių pardavėjų.
Anot Ivonos, latvių verdamas muilas per 12 metų mūsų šalyje tapo populiarus, todėl, žmonėms paprašius, ji sutiko, kad ir jie galėtų prekiauti šiuo gaminiu.
Nepirko aklai
Pasak I.Brusokienės, muilo gamyklos iš latvių ji nepirko aklai – iš pradžių joje įsidarbino komercijos direktore. O netrukus sulaukė ir įmonės savininko pasiūlymo perimti įmonę.
„Gamyklos savininkas žinojo, kad mano vyras turi parduotuvių tinklą. Bet pati nenorėjau dirbti kartu su vyru vienoje įmonėje. Tai ir rizikinga, ir sudėtinga.
Bandžiau įkurti privatų vaikų darželį, bet taip viskas pakrypo, kad netrukus radau darbą pas latvius. Tuomet sužinojau, kad įmonės savininkas pastaruoju metu nebesugeba prižiūrėti pardavėjų Lietuvoje.
Apyvarta ėmė trauktis. Kol verslas nenučiuožė nuo bėgių, jis pasiūlė man nusipirkti įmonę”, – pasakojo Ivona.
Nors „Spalvotų kvapų” muilas verdamas Latvijoje, ten jis nepasiekia nė vieno prekystalio. Tokią strategiją buvo numatęs ankstesnis savininkas – viską parduoti Lietuvoje.
„Latvijoje – daugybė muilo gamintojų. Sakoma, kad kas antrame name latviai patys verda muilą. Tad jo pasiūla ten didelė, o rinką užvaldė didelės kompanijos”, – užsiminė I.Brusokienė.
Renkasi, kur dalyvauti
Įmonė savo skyrių turi kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose, o prieš Kalėdas buvo įsitaisiusi ir sostinės Katedros aikštėje vykusioje Kalėdų mugėje.
Naujoji jos šeimininkė stačia galva nepuola į kiekvieną mugę. Skaičiuojama ir renkamasi, kuriose verta dalyvauti, o kuriose – ne.
Rudenį „Spalvoti kvapai” neaplenkė Varėnoje vykusios Grybų šventės, o į sostinėje vykusią mugę priviliojo žmonių gausiai lankoma prekybos vieta.
Reikia įvertinti
Vienas naujų kosmetikos gamintojams keliamų reikalavimų – gaminio saugos įvertinimas, kurį atlieka farmacijos, toksikologijos ar medicinos diplomus turintys specialistai.
Ataskaitoje kosmetikos gamintojai turi pateikti informaciją apie gaminio sudedamąsias dalis.
Atsižvelgiant į tai vertinama, ar jis gali padaryti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Kasmet – po 10 naujų gamintojų
Robertas Petraitis
Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas
„Šiuo metu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje bei kitose ES valstybėse, galioja tie patys ES Geros gamybos praktikos reikalavimai.
Todėl ir mūsų šalies kosmetikos gamintojai, ir tai darantys latviai turi atsižvelgti į nustatytą standartą gamybos patalpoms įrengti.
Žmogus išsivirti muilo sau gali bet kur, tačiau imtis gamybos reikia specialiai tam pritaikytose patalpose. Tokia veikla negali trukdyti kaimynams ar kelti pavojaus darbuotojų sveikatai.
Mažieji kosmetikos gamintojai visus tuos reikalavimus nesunkiai perkanda. Buvo vos pora atvejų, kai negalėjome išduoti leidimo veiklai, nes žmonės norėjo imtis gamybos butuose.
Vėliau jie surado išeitį. Vieni išsinuomojo laboratorijos patalpas, kiti turėjo savo žemės ir pasistatė gamybai skirtą nedidelį pastatą. Žmonėms netrūksta idėjų ir noro imtis veiklos, todėl smulkiųjų gamintojų daugėja.
Mūsų duomenimis, didžiausias susidomėjimas kosmetikos gaminių gamyba Lietuvoje buvo 2010–2012 metais, kai kasmet atsirasdavo po 10 naujų gamintojų.
Iš viso šiuo metu Vilniaus apskrityje veikia 38 juridiniai ar fiziniai asmenys, gaminantys kosmetikos gaminius.”
