Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad tik penktadalis šalies
gyventojų, išvargintų griežto taupymo, pasisako už euro
įvedimą, o beveik 60 proc. nepritaria tam, kad šalis taptų 18-ąja
euro zonos nare.
Tokį visuomenės nusiteikimą gali paaiškinti faktas, kad
žmonėms buvo smarkiai apkarpytos algos, vyriausybei stengiantis
užkirsti kelią lato nuvertėjimui, nes dėl to būtų tekę atidėti
euro įvedimą.
Latvių neįtikino vyriausybės pažadai, kad narystė euro zonoje
padidins investuotojų pasitikėjimą 2 mln. gyventojų turinčia
valstybe ir palengvins jai prekybą. Žmonės nerimauja, kad dėl euro
smarkiai išaugs kainos.
Į šiaurės rytus nuo sostinės Rygos esančiame Kryvių
miestelyje stovintis Leonoros Timofėjevos namas nė iš tolo
neprimena įspūdingų Latvijos centrinio banko, kur buvo suplanuotas
lato pakeitimas euru, rūmų.
Namas buvo pastatytas sovietiniais metais kaip įrankių
sandėlis, kuriuo naudojosi palei namą einančių geležinkelio
bėgių tikrintojai. Leonora su sūnumi jame glaudžiasi beveik du
dešimtmečius.
Vandenį moteris semia iš kieme esančio šulinio, o kai pro
šalį dunda Rusijos naftą gabenantis traukinys, dreba visos namo
sienos.
56 metų Leonora kasryt eina tris kilometrus palei purvinus
geležinkelio bėgius į vietos kapinaites, kur ji už minimalų
atlyginimą, siekiantį 200 latų (985 litus) per mėnesį, prižiūri
kapus.
25 metų Arkadijus nebuvo linkęs atvirauti apie savo darbą,
tačiau dažniausiai užmokestį jis gauna vokeliuose.
„Visi mano, kad sausį kainos pakils“, – sakė Leonora
naujienų agentūrai AFP, pridūrusi, kad jos neįtikino valdžios
tvirtinimai, jog tokie visuomenės būgštavimai neturi pagrindo.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas prieš kurį laiką
nurodė, kad Estijoje, kuri eurą įsivedė 2011-aisiais, „kainos
pakilo vos 0,2-0,3 proc.“.
Kita vertus, Arkadijus euro įvedimą laiko tik dar viena iš
daugybės permainų Latvijoje po nepriklausomybės atkūrimo
1991-aisiais.
„Per mano gyvenimo metus mes turėjome keturias valiutas
(sovietinį rublį, Latvijos rublį, Latvijos latą ir eurą).
Tikiuosi, euras bus ilgam, tačiau kas žino – galbūt kurią dieną
turėsime vėl jį keisti?“, – gūžteli pečiais Arkadijus.
Leonoros ir Arkadijaus kaimynė 62 metų Anita Dabuola, kurios
penkių asmenų šeima glaudžiasi mažame vieno aukšto mediniame
name, įžvelgia teigiamų dalykų euro įvedime.
Pasak jos, netylant kalboms apie Rusijos pasirengimą dislokuoti
raketas Baltijos valstybių pasienyje, „visa, kas mus glaudžiau
susieja su Vakarais, turoi būti geras dalykas“.
Sovietinė praeitis neabejotinai turi didelės reikšmės tokiam
entuziastingam Baltijos šalių vyriausybių, nepriklausomai nuo jų
politinės orientacijos, požiūriui į narystę euro zonoje, sako
bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ Varšuvoje analitikas Witoldas
Orlowskis.
Estija jau trejus metus yra euro zonos narė, o Lietuva bendrąją
Europos valiutą tikisi įsivesti 2015-aisiais.
„Baltijos valstybės yra tikrai pasirengusios padaryti viską,
kad kiek įmanoma labiau nutoltų nuo nebeegzistuojančios Sovietų
Sąjungos įpėdinės ir būtų kuo arčiau ES branduolio“, –
naujienų agentūrai sakė buvęs Lenkijos prezidento patarėjas
ekonomikos klausimais.
Tragedijos šešėlis
Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis
iš bankomato Rygoje išims pirmuosius eurų banknotus, pažymėdamas
oficialią šalies narystės euro zonoje pradžią.
Šis istorinis momentas turėjo vainikuoti jo nelengvą kadenciją
ir darbą siekiant įsivesti eurą, tačiau V.Dombrovskis jo sulaukia
jau tik kaip laikinasis vyriausybės vadovas, nes atsistatydino
prisiimdamas atsakomybę dėl šalį sukrėtusios tragedijos Rygoje.
Lapkričio 21 dieną Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone
įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp
jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Kitokio pobūdžio katastrofa šalį užklupo siaučiant 2008-2009
metų pasaulinei finansų krizei, kurios metu Latvija patyrė
giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus
susitraukė beveik 25 procentais.
Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio
taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus
geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje. 2011-aisiais ir
šįmet jos bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai visoje
Bendrijoje (5 proc.). Prognozuojamas ateinančių metų ūkio augimas
– 4 procentai.
Dar didesnį įspūdį daro tai, kad Latvija sugebėjo įvykdyti
narystės euro zonoje siekiančiai šaliai keliamus griežtus
Mastrichto kriterijus, grąžinusi 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią
jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.
Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi
neseniai agentūrai AFP sakė, kad Latvija yra „sektinas pavyzdys
kalbant apie fiskalinį koregavimą“.
Banko „Nordea“ ekonomistas Andris Strazdas pabrėžė, kad
Latvijai kelią į euro zoną atvėrė griežtas taupymas, įskaitant
atleidimus iš darbo, algų mažinimą valstybinio sektoriaus
darbuotojams ir pensijų apkarpymą beveik trečdaliu.
Pasak jo, kitur Europoje tokios priemonės sunkiai
įsivaizduojamos.
„Latvija ir jos žmonės parodė tikrą lankstumą“, – sakė
ekonomistas.
Kiti jo kolegos pažymėjo, kad visuomenės tebejaučiamas
kartėlis dėl griežto taupymo politikos veikiausiai yra ta
priežastis, kodėl tiek mažai latvių pritaria euro įvedimui.
Kelias daro įspūdį
Latvija nuėjo įspūdingą
kelią, įgyvendindama griežtas sąlygas dėl narystės euro zonoje,
ir padarė tai nepavydėtinomis sąlygomis - grąžindama milijardinę
tarptautinę skolą.
Kita vertus, ta sunkia našta užgulusi 7,5 mlrd. eurų finansinė
parama išgelbėjo šalį nuo bankroto, prie kurio slenksčio ji buvo
atsidūrusi per 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę.
Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, kuri padėjo pamatus
bendrajai Europos Sąjungos (ES) valiutai, šalys gali įsivesti eurą
tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų
finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo
kriterijus.
Tačiau tokios euro zonos, vienysiančios jau 18-a valstybių,
narės kaip Airija, Portugalija, Graikija ir Kipras gerokai viršijo
Mastrichto sutarties nustatytą skolos ribą ir buvo priverstos
kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos savo ekonomikai paremti.
1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Latvija susidūrė su
nevaldoma infliacija, kuri tapo didžiausia kliūtimi šaliai siekiant
narystės euro zonoje, prie kurios prisijungti ji tikėjosi dar
2008-aisiais, tačiau turėjo palaidoti šias viltis.
Tų metų rugsėjį, kai Latvija jau buvo pajutusi skaudžius
pasaulinės finansų krizės padarinius, vidutinė metinė infliacija
šalyje pasiekė 15,8 proc. aukštumas.
2013 metų balandį ji nukrito iki 1,3 proc. ir buvo gerokai
mažesnė nei kintantis Mastrichto infliacijos kriterijus, kuris tuo
metu sudarė 2,7 procento. Latvijai buvo uždegta žalia šviesa
įsivesti eurą.
Po to šalyje prasidėjo defliacijos laikotarpis, metinėms
vartotojų kainoms nukritus 0,4 procento. Prognozuojama, kad
ateinančiais metais metinė infliacija sudarys 2,3 procento.
Valstybės kandidatės, kaip ir euro zonos narės, turi
kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. BVP.
Latvija susidorojo su šia užduotimi, nors per 2008-2009 metų
krizę patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus
metus susitraukė beveik 25 procentais.
Šalis sugebėjo grąžinti Tarptautinio valiutos fondo ir ES
paskolą neviršydama nustatytos deficito ribos. Ji tai padarė
daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų
algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančiųjų.
Šių priemonių dėka 2012 metais Latvijos biudžeto deficitas
sudarė vos 1,3 procento. Dar 2009-aisiais jis siekė 9,8 procento.
Prognozuojamas 2013 metų biudžeto deficitas – 1,5 proc., 2014
metų – 0,9 procento.
Be kita ko, Latvija 2012-ųjų gruodį daugiau nei dvejais metais
anksčiau nei buvo numatyta grąžino TVF ir ES suteiktą paskolą.
Mastrichto sutartis numato, kad nacionalinė skola neturi viršyti
60 proc. BVP.
Nebuvo abejojama, kad Latvija atitiks šį reikalavimą.
Skolą, kuri 2010-aisiais sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012
metų pabaigos sumažino iki 40,7 proc.
Prognozuojama, kad ateinančiais metais nacionalinė skola sudarys
42 proc. BVP.
Latvija daug metų atitinka nustatytą nacionalinės valiutos
kurso stabilumo kriterijų, nes latas nuo 2005 metų sausio 1 dienos
susietas su euru fiksuotu kursu – 1 euras = 0,702804 lato.
ES sveikina Latviją
ES lyderiai
antradienį savo vaizdo pranešime pasveikino Latviją su artėjančiu
jos prisijungimu prie euro zonos, sakydami, kad šis žingsnis dar
labiau sustiprins vieningąją Europos valiutą ir bus naudingas
Latvijos ekonomikai.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pabrėžė, kad euras yra stipri, patikima ir stabili
valiuta.
„Vertinu Latvijos pastangas ir reikšmingus pasiekimus, siekiant
įsivesti eurą. Todėl norėčiau pasakyti: Latvija, sveika atvykusi
į euro zoną!“ – pareiškė jis.
„Mieli kaimynai! Nuo ateinančių metų pradžios galėsime
naudoti tą pačią valiutą. Latvija taps visateise partnere
įtakingiausioje pasaulyje ekonomikos zonoje. Sveika įžengusi į
euro zoną, Latvija“, – sakoma A.Ansipo vaizdo sveikinime.
Panašią žinią pasiuntė ir Prancūzijos prezidentas Francois
Hollande'as.
Jo vaizdo pranešime sakoma: „Draugai iš Latvijos! Ateinančių
metų sausio 1-oji jums bus svarbi data, nes jūs prisijungsite prie
euro zonos. Tai bus gera žinia Europai ir Latvijai! Įstoję į euro
zoną, atrasite stabilumo, solidarumo ir saugumo aplinką. Tuo pačiu
dėkoju už Latvijos priimtą pasirinkimą – jūs sustiprinsite
eurą. Prancūzija džiaugiasi, galėdama pasveikinti Latviją euro
zonoje.“
Airijos premjeras Enda Kenny irgi gyrė Latvijos
pasiekimus: „2014-ieji yra jūsų tautos ir šalies naujo kelio
pradžia. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!“
Portugalijos ministras pirmininkas Pedro Passosas Coelho savo vaizdo pranešime pareiškė, kad euro zona yra
ES branduolys.
„Tai svarbus politinis projektas, užtikrinantis taiką, gerovę
ir plėtrą visoje Europoje. Be to, jis atveria mus visam likusiam
pasauliui. Latvijai įstojus į euro zoną, šis projektas taps dar
stipresnis. Turėsime galimybę parodyti pasauliui, kad euras yra
reikšmingas politinis projektas“, – sakė jis.
Austrijos kancleris Werneris Faymannas
akcentavo, kad vieninga valiuta yra projektas, stiprinantis Bendrijos
nares, taip pat džiaugėsi, kad Latvija tampa šio projekto dalimi.
Slovėnijos premjerė Alenka Bratušek taip pat išsakė
džiaugsmą dėl euro zonos plėtros.
„Tai ne visuomet būna lengva ir gražu. Tai kelia naujų
iššūkių, tačiau tai vienintelis teisingas kelias. Sveika atvykusi
į euro zoną, Latvija!“ – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Italijos premjeras Enrico Letta
pareiškė: „Mes, italai, džiaugiamės dėl jūsų atėjimo į
mūsų didelę šeimą. Euras Europoje yra didelė sėkmės istorija,
o jūsų prisijungimas dar kartą tai įrodo“.
E.Letta taip pat pasveikino Latviją su artėjančiais Naujaisiais
metais latvių kalba.
Buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris sakė, kad Latvijos istorija įrodo, jog ši šalis
yra drąsi valstybė.
„Latvija taip pat įrodė savo drąsą, pasiruošdama įsivesti
eurą. Latvija, sveika atvykusi į euro šeimą“, – pareiškė
jis.
Latviją taip pat pasveikino Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Graikijos premjeras Antonis Samaras, Vokietijos
kanclerė Angela Merkel, o Suomijos ministras pirmininkas Jyrki
Katainenas sakė, kad Ryga įvykdė didelį
ekonomikos stebuklą.
Latvijos deleguotas ES vystymosi komisaras Andris Piebalgas irgi
reiškė džiaugsmą, kad jo šalis įstos į euro zoną. „Tai
saugumo, stabilumo ir augimo garantas mūsų šaliai“, –
pabrėžė jis.
Latvija oficialiai taps euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1
dienos.
