Kaip „Kompas“, „Oilas“ ir „Fruitas“ gali padėti verslui suklestėti

Nuo gegužės Registrų centras, registruodamas naują įmonę, turi konsultuotis su kalbininkais. Maždaug trečdalis verslininkų patys suskumba iš anksto pasitarti su kalbininkais.

Kaip sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė, arti pusės pavadinimų, dėl kurių kreipiasi patys verslininkai, nelietuviški. Tarp tų, dėl kurių konsultuojasi Registrų centras, nelietuviškų dalis mažesnė.

„Rinkdamiesi nelietuvišką žodį ar žodžių junginį verslininkai aiškina, kad lietuviškas pavadinimas trukdytų verslui. Tačiau kai paprašome paaiškinti, kaip konkrečiai trukdytų, jie negali to padaryti“, - sakė kalbininkė.

Kalbos prievaizdams tenka atremti tų, kurie nori bendrovę vadinti „Kompas“, „Oilas“ ar „Fruitas“, atkaklumą. Tačiau tokius pavadinimus atsveria „Mama, aš sergu“, „Labas, mėnuli“ ar „Vynaragis“.

Dažniau prie nelietuviškų pavadinimų linksta jaunesni verslininkai.

„Gal jie planuoja plėstis į užsienį, gal taip tikisi išsiskirti. Dažnai jie nori pavadinime įrašyti „Group“, mano, kad taip bus šauniau, smagiau, gal moderniau.

Manau, tai rodo provincialumą, ir tiek. Juk matome pavyzdžių, kai pavadinimas lietuviškas, prekė gera, tad ir verslas klesti“, - kalbėjo A.Dvylytė.

Ji pateikė pavyzdį - prabangos prekių parduotuvių tinklą „Du broliai“, kuris žinomas ir užsienyje. Be to, gyvuoja ilgus metus.

Kalbininkę nustebino lietuviškų patiekalų restoranų „Čili kaimas“ tinklas, kai kuriuose restoranuose keičiantis iškabas į „Forest“.

„Galbūt jie tai supranta kaip atsinaujinimą, o angliškas žodis pavadinime turėtų pritraukti daugiau lankytojų?“ - svarstė A.Dvylytė.

Didelės bėdos, kai pasirenkamas angliškas pavadinimas, nėra. Tačiau neretai verslininkai, galvodami pavadinimą savo įmonei, naudojasi interneto vertyklėmis, o jos ne visuomet verčia nepriekaištingai.

Kartais iš didelio rašto išeinama iš krašto. Šypseną kalbos prižiūrėtojams kelia ir tų bendrovių atstovai, kurie linksta prie lotyniškų pavadinimų. Šia kalba susižavi toli gražu ne tik kultūros, medicinos, teisės paslaugas teikiančios bendrovės.

„Tačiau jie ne visuomet derina linksnius ar skaičius“, - sakė A.Dvylytė.

Padėtis keičiasi į gera

Tiesa, kuo toliau, tuo dažniau kalbininkus pasiekia vis daugiau taisyklingai sudarytų pavadinimų - tiek lietuviškų žodžių ar jų junginių, tiek užsienio kalbomis.

Tarkim, lapkričio mėnesį VLKK suteikė 1456 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 1042 pavadinimai, arba 72 proc., įvertinti kaip atitinkantys lietuvių bendrinės kalbos normas.

Lapkričio mėnesį, palyginti su ankstesniais mėnesiais, pateikta registruoti gerokai mažiau nelietuviškų įmonių pavadinimų (106), jie sudarė tik 7 proc. visų vertintų pavadinimų. Gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais nelietuviškų pavadinimų pateikta atitinkamai 19, 15, 15, 13, 11 ir 11 proc.

Ir „Kompas“, ir „Oilas“

Net ir džiaugdamiesi gerėjančia padėtimi kalbininkai turi dėl ko liūdnai dūsauti. „Automarketas“, „Apteka LT“, „Furnibiznis“, „Milos holdingas“, „Taimeris“, „Oregano pica“, „Mažasis kudliukas“, „Kompas“, „Europos ofisas“, „Aukštaitijos bravorai“, „Jūsų distributorius“.

Tokie verslininkų numatyti įmonių pavadinimai neįveikė kalbininkų užkardo kaip svetimybės, žargonybės.

Ne visuomet bendrovių steigėjai moka derinti ir linksnius. Kad ir toks pavyzdys: „Rasa investicijos“. O turėtų būti „Rasos investicijos“.

Dalyje pavadinimų kalbininkams akis bado rašybos klaidos. Tie, kurie juos sugalvojo, greičiausiai nelinkę naudoti lietuviškų rašmenų spausdindami kompiuteriu. Tarkim, Vertimu studija (turi būti Vertimų studija), „Patyre programuotojai“ (turi būti „Patyrę programuotojai“).

Suraukti nosį vertė tokia įmonių steigėjų išmonė: „Meal Project“, „G-project“, „Amber Wood“, „Just 4 Drive“, „Tax Academy“, „Europos ofisas“, „Kompas“, „Baltijos oilas“, „Masteris“, „Fruitas“.

„Mėsainių slėnis“ ar „Mėsainių lietus“?

Kalbininkai pastarąjį pusmetį palankiai vertino verslininkų vaizduotę kuriant naujus žodžius - „Ralinda“, „Kraustita“, „Narmonta“, „Jutama“, „Miltija“, „Tulsas“, „Edingas“, „Almigoras“.

Tačiau labiausiai kalbos prievaizdus sužavėjo rišlūs dvižodžiai junginiai: „Vairuok pats“, „Kelk litą“, „Savaitgalis Lietuvoje“, „Siūlo galas“, „Aplankyk kalinį“, „Vilko takas“, „Lauros žirgai“, „Antras aš“.

Ne mažiau žavūs specialistams pasirodė ir samplaikiniai pavadinimai, tarkim, „Gardu gardu“, „Labai labai“, „Fokus pokus“. Kalbos prievaizdams įstrigo ir tokie junginiai: „Dovinės žemė“, „Būkime vieningi“, „Jūsų šnekutis“, „Gyvenk dabar“, „Labas, mėnuli“ ir, žinoma, „Grainio liepa“.

Palankiai įvertinti ir „Gudri žirafa“, „Idėjų plunksna“, „Laimingo kelio“, „Kodėl ne“, medžiotojų klubo „Plėšrūnai“ pavadinimai.

Pliusą kalbininkai padėjo ir ties pavadinimais „Mados vilkai“, „Mama, aš sergu“, „Mėsainių slėnis“, „Mėsainių lietus“, „Pažabok saulę“, „Spalvotas pumpurėlis“, „Sveikatos lašas“, „Skalsu“, „Stebink“, „Vėjo vardas“, „Vynaragis“, „Vikingų šalis“, „Visada pakeliui“.