Niekas iš niekur neatsiranda
„Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola. Jei yra papildomos sąnaudos, jos arba ilgainiui perduodamos vartotojams, arba trumpuoju laikotarpiu jas gali prisiimti finansų institucijos, mažindamos savo pelningumą“, - lrytas.lt kalbėjo Ž.Mauricas.
Vis dėlto jis svarsto, jog iš dalies bankų nuostolius galėtų amortizuoti gausesni klientų srautai, jei šiuos patrauktų didesnis bankų saugumas, kurį taip pat bandoma kurti naująja ES direktyva.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalba: „Už kiekvieną indėlio litą ar eurą į indėlių draudimo fondą sumokama 0,45 procento. Tai – pinigų kaina. Ji mažina indėlių palūkanas, kurias gali gauti klientai. Jei atsiras papildomos įmokos, galėtų sumažėti indėlių palūkanų normos“.
N.Mačiulis, kaip ir Ž.Mauricas iš „Nordea“ banko, svarsto, jog jei indėlių palūkanos nemažės, bankai nuostolius galės mažinti pakeldami paskolų palūkanas.
Savo problemas spręs patys
Kol kas sutarimas dėl Bankų sąjungos - tik politinis. Kaip skaičiuoja naujienų agentūra BNS, iki 2025 metų į bendrą bankų pertvarkymo fondą
turėtų būti surinkta 55 milijardai eurų, renkant po 1 proc. visų
bankuose esančių indėlių.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad Europos Sąjungos ministrų
trečiadienį priimtas susitarimas dėl vieningo bankų pertvarkos mechanizmo padidins bankų galimybes geriau save reguliuoti.
„Kitaip tariant, be
reikšmingo valstybių įsikišimo leista bankams spręsti savo
problemas ir tai, ko gero, žaidimo taisyklių požiūriu yra
teisinga“, - G.Nausėdą cituoja naujienų agentūra BNS.
G.Nausėdos manymu, nors gali atsirasti papildoma finansinė našta, nauja tvarka galbūt pakels ir visuomenės pasitikėjimo lygį, kai bus matoma, kad bankų sistemos problemos sprendžiamos pačių bankų, o ne mokesčių mokėtojų sąskaita.
Davė dešimt metų
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atkreipė dėmesį, jog didesnės įmokos į indėlių draudimo fondus – tik vienas Bankų sąjungos elementų. „Reikėtų viską vertinti kartu: didelį ir brangų bankų priežiūros mechanizmą, suderintą indėlių draudimo sistemą ir centralizuotai sudaromą bankų gelbėjimo fondą“, - lrytas.lt sakė S.Kropas.
Jis aiškina, kad rikiuojant naująją direktyvą numatyta, kad įmokos į indėlių draudimo fondą turi pasiekti 0,8 proc. nuo draudžiamų indėlių sumos. Dabar Lietuvoje veikiantys bankai moka 0,45 procento. Tiesa, anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento, tą 0,8 proc. dydį bankai pasieks palaipsniui per dešimt metų.
Be įmokų į indėlių draudimo fondą, bankams per dešimtmetį reikės atseikėti 5 proc. nuo įsipareigojimų bankų gelbėjimo fondams. O tokio fondo Lietuvoje kol kas nėra – jį reikės steigti nuo nulio.
„Vienose šalyse fondai suformuoti ir jie yra didesni, kitose šalyse jie arba menki, arba jų visai nėra. Todėl ir numatytas 10 metų laikotarpis, kai bankai galės naudoti ir kitus šaltinius – pasiskolinti iš indėlių draudimo fondų ir kita“, - kalbėjo S.Kropas.
Jis atkreipia dėmesį į Lietuvos situaciją: trys didieji bankai yra iš šalių, kurios nedalyvauja Bankų sąjungoje. Tačiau pašnekovas svarsto, kad jei šių bankų statusas nepasikeis ir Lietuva nuo 2015 m. taps euro zonos nare, automatiškai trys didieji bankai turės būti prižiūrimi Europos centrinio banko ir privalės dalyvauti visuose trijuose mechanizmuose.
„Visi trys mokėjimai finansiškai jautrūs ir reikšmingi. Tai bus papildoma našta bankams ir jų klientams. Labai svarbu, kad kuriama Bankų sąjunga netaptų bloga sąjunga, kuri bus nekonkurencinga kitų regionų atžvilgiu. Man nepatinka krūva priežiūros institucijų: po krizės Europos lygmeniu atsirado septynios priežiūros institucijos. Vilties, kad atsiradus Bankų sąjungai jų sumažės, nėra“, - teigė S.Kropas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tamulėnas spėja, kad naujoji direktyva Lietuvoje neturėtų turėti reikšmingos įtakos nei indėlių, nei paskolų palūkanų normoms.
„Nustatytas minimalus 0,8 proc. tikslinis fondo lygis per dešimt metų yra mažesnis nei šiuo metu kaupiamas Lietuvoje, todėl indėlių garantijų sistemų direktyva labiausiai paveiks šalis, kurios iki šiol lėšų indėlių draudimo fonde visai nekaupė“, - komentuoja V.Tamulėnas.
Tuo tarpu indėlininkai, jo manymu, sulauks teigiamų pokyčių: jie gaus aiškią standartinės formos informaciją apie taikomas indėlių draudimo sąlygas, palaipsniui bus trumpinamas draudimo išmokų terminas.
Klientai nepabėgs
Bankininkai nemano, kad sumažėjusios indėlių palūkanos lems sumažėjusį klientų skaičių.
„Kojinėje laikomi pinigai duoda nulines palūkanas. Nemanau, kad bankai galėtų sau tą leisti. Be to, mano galva, palūkanos nebus labai žemos: didėja tarpbankinės palūkanos, JAV centrinis bankas paskelbė, kad mažins ekonomikos skatinimą. Palūkanos bus teigiamos“, - prognozuoja Ž.Mauricas.
N.Mačiulis iš „Swedbank“ teigia, kad net ir dabar, kai indėlių palūkanos laikosi arti nulio, žmonės neša pinigus į banką.
„Indėliai ir jų palūkanos nėra tokio dydžio, kad užtikrintų reikšmingą kapitalo prieaugį. Tai – viena saugiausių formų kaupti rezervą, kurį gali bet kada pasiekti“, - aiškino ekonomistas.
