Kone kiekvienas pirkėjas, nusižiūrėjęs parduotuvėje ar turguje sveriamos mėsos gabalą, būtinai pardavėjo paklausia, ar tas „kumpiu“, „išpjova“, „nugarine“ ar „šaltiena“ virtęs paršelis tikrai buvo užaugintas Lietuvoje. Pardavėjai gali linkčioti galva ir neraudonuoti. Mat vokiškos, belgiškos ar lenkiškos kiaulės tapdavo „lietuviškomis“ vos tik būdavo paskerdžiamos Lietuvoje.
Skerdimas iki šiol prilyginamas gamybos procesui, o produktai „kyla“ iš tos šalies, kurioje yra pagaminami. Bent jau taip kol kas numato ES teisės aktai.
Tikrins ir kiaulieną
Iki šiol tik galvijų skerdėjai, jautienos fasuotojai ir jos pardavėjai privalėjo nurodyti šalį, kurioje buvo šeriami ir auginami gyvuliai.
Dabar situacija šiek tiek pasikeitė. Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) inspektoriai jau galės „priekabiauti“ prie pardavėjų ir tikrinti, ar nurodydami ir kiaulienos kilmės šalį jie neklaidina vartotojų.
Poreikis - didelis
Lietuvoje kiaulienos poreikis yra dvigubai didesnis, nei pasiūla. Žmonės, kurie tiki, jog perka Lietuvos ūkiuose užaugintų kiaulių mėsą, iš tikrųjų iki šiol paremdavo lenkų, belgų ar vokiečių augintojus.
„Importuotų ir Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsos kaina beveik nesiskiria. Todėl žmonės, kurie perka lietuvišką mėsą, kartu paremia ir lietuviškas įmones: ūkininkus, pašarų gamintojus, grūdų augintojus.
Mūsų šalies veterinarijos tarnyba kontroliuoja visą pašarų gamybos ir kiaulių auginimo grandinę. Todėl valgytojai neturi dingsties abejoti ir pačios mėsos kokybe“, - sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Tai, kad mėsos kilmė jos valgytojams rūpi labiausiai, neabejoja nė Europos Komisija. Ji jau yra parengusi reglamento projektą, kuriame numatyta, jog, ženklinant bet kokią mėsą privalu nurodyti šalį, kur gyvulys buvo auginamas ir penimas.
Tačiau reglamentas įsigalios tik po metų ar dar vėliau. Matydami, kokios apgavystės vyksta už prekystalių, kiaulių augintojai neketino tiek laiko laukti. Todėl pradėjo minti takus, paisydami ir verslo, ir vartotojų interesų.
Žemės ūkio ministerija iki šiol svarstė tik pakuotos mėsos ženklinimo pokyčius. Bet, anot A.Baravyko, nepakuotos, šviežios mėsos parduodama dar daugiau, o prekybininkai neretai prisidengia netiksliu kilmės šalies apibrėžimu.
„Atsižvelgiant į jautienos ženklinimo reglamentavimą, išsami, vartotojų neklaidinanti informacija turi būti pateikiama ženklinant ir fasuotą, ir nefasuotą kiaulieną“, - patikino A.Baravykas.
Signalas – jau paleistas
Pasak VMVT atstovo Deivido Kliučinsko, su Kiaulių augintojų asociacija jau yra sutarta, kaip bus kontroliuojama, ar kiaulienos kilmę pardavėjai nurodo teisingai. Svarbiausia - užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami nurodant mėsos kilmę, jei gyvuliai įvežami iš kitų šalių.
VMVT jau informavo teritorinių tarnybos padalinių inspektorius, kokiais teisės aktais vadovaudamiesi jie galės kontroliuoti, ar gyvulių mėsos kilmę pardavėjai nurodo teisingai.
Pavyzdžiui, jei kiaulienos pakuotė ar sveriamos mėsos etiketėje bus nurodyta, kad tai - “Lietuviška kiauliena” ar “Kilmė – Lietuva”, bus tikrinama, ar tikrai kiaulės užaugintos Lietuvoje. Už vartotojų klaidinimą bus baudžiama. Bet jei nebus nurodyta jokios kilmės šalies, prikibti veterinarijos inspektoriai neturės prie ko.
