„Tokio fondo tikslas būtų ne tik užsienio pasiekiamumo didinimas iš Vilniaus, bet ir iš Kauno bei Klaipėdos. Taip pat galvojame apie tai, kad turi būti pasiekiama Lietuva užsieniečiams, ir ne tik minėti miestai, bet ir Lietuvos kurortai. Šiuo metu Lietuvos pasiekiamumas toli gražu ne toks, koks galėtų būti“, - kalbėjo kuriamo Maršrutų plėtros fondo vadovas Tadas Vizgirda.
Šio fondo iniciatorius – Susisiekimo ministerija. Ji pasiūlė T.Vizgirdai sudėlioti tokios institucijos planą. Fondas turėtų pradėti veiklą kitais metais.
Tokio fondo kūrimas T.Vizgirdai reikštų grįžimą po kelerių metų pertraukos prie aviacijos. Kol Latvijos „Air Baltic“ Lietuvoje turėjo padalinį, T.Vizgirda jam vadovavo.
Maršrutų plėtros fondas skatintų aviakompanijas skraidinti iš Lietuvos rizikingomis, tačiau šaliai būtinomis kryptimis. Fondas dalytųsi rizika su oro bendrovėmis dengdama dalį Lietuvai svarbių krypčių rinkodaros ir reklamos išlaidų. Tačiau, pabrėžė T.Vizgirda, teikdama paraišką aviacijos įmonė turėtų įrodyti, kad penkerių metų pakaktų siūlomam maršrutui pasiteisinti.
Jo skaičiavimu, fondo veiklai kasmet reikėtų 5-10 mln. litų. Į šį aruodą pinigus dėti turėtų ne tik valstybė, bet ir verslas.
„Pirmais metais norėčiau matyti du tris milijonus litų. Tiek pakaktų, kad įrodytume, jog veikla pasiteisino“, - sakė T.Vizgirda.
Fonde turėtų dirbti 4-5 žmonės. Jų pareiga būtų ieškoti kontaktų su oro bendrovėmis.
„Mes dabar esame labiau žemų sąnaudų bendrovių šalis. O reikia susisiekimo su skrydžių centrais“, - ko stinga Lietuvai, vardijo T.Vizgirda.
Pasak jo, šiuo metu patogiausia, kas siūloma Lietuvoje besirengiantiems į tolimą turistinę ar verslo kelionę, galimybė nuskristi į Frankfurtą ir iš ten tęsti kelionę.
T.Vizgirda tikras, kad Lietuvai stinga susisiekimo galimybių su Londonu ir Paryžiumi – pagrindiniais jų oro uostais tradicinėmis oro linijomis, mat šios siūlo jungiamuosius skrydžius, kai visiems kelionės ruožams spausdinamas vienas bilietas. Šiais maršrutais iš Lietuvos skraidina žemų sąnaudų bendrovės.
Į pagrindinį Paryžiaus oro uostą nuo vasario skraidys ir „Air Lituanica“.
„Air Lituanica“ skrydį į Paryžiais Charles de Gaulle oro uostą kuriamo fondo vadovas vadina labiau „iš vietos į vietą maršrutu“, o ne jungiamųjų skrydžių galimybe.
Kaip sakė T.Vizgirda, kuriamo fondo veikla jau susidomėjo verslas, ypač su turizmu susijusios asociacijos.
Verslas pageidavo plėtros į Rytus, jiems reikalingi skrydžiai į Tbilisį, Baku. T.Vizgirda mano, kad reikėtų ir tiesioginių skrydžių į Miuncheną, ypač slidinėjimo sezonu, Barseloną (su tradicine aviakompanija), Dubajų.
Teikti paraiškas fondui galėtų tiek tradicinės, tiek žemų sąnaudų bendrovės, tačiau finansuojama būtų tik naujų krypčių rizika.
T.Vizgirda prisiminė ir prieš kelerius metus Susisiekimo ministerijos siūlytą paramą dengiant reklamos išlaidas naujas svarbias kryptis siūlančioms oro bendrovėms, tačiau, pasak jo, tai nebuvo itin paveiku.
