Kaip sakė „Coffee Inn“ kavinių tinklą Lietuvoje valdančios UAB „Keturi kambariai“ direktorius Vygantas Makselė, svarbiausia investicija – kavos skrudinimo cechas. „Jo įsigijimas kainavo daugiau nei naujos kavinės atidarymas, tačiau nauda didžiulė. Patys skrudindami kavą šiek tiek sutaupome finansiškai, bet didžiausias laimėjimas – galime patys kontroliuoti kavos skrudinimo kokybę bei eksperimentuoti ir kurti naujas kavos rūšis“, - tvirtina V.Makselė.
Taip pat šiemet atidarytos šešios naujos kavinės Lietuvoje ir Latvijoje, dalis kavinių perdarytos pagal naują kavinių tinklo „Coffe Inn“ koncepciją.
Investicines lėšas, 7 mln. litų, kurie į „Coffee Inn“ kavinių tinklo plėtrą bus investuoti per du metus, kavinių tinklo valdytojas UAB „Keturi kambariai“ gavo pasirašęs sutartį su privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“, kuri įsigijo 45,26 proc. bendrovės „Keturi kambariai“ akcijų ir tapo didžiausia įmonės akcininke.
„Rizikos kapitalo investicijas pasirinkome dėl to, kad mūsų plėtros poreikiai tapo didesni už bankų pasiryžimą rizikuoti. Svarbu ir tai, kad pasirašę sutartį su rizikos kapitalo fondu, gavome tvirtą užnugarį ir patrnerį, kuris padeda sprendžiant verslo klausimus“, - sako V.Makselė.
Kavinių tinklui „Coffe Inn“ šiuo metu priklauso (tiesiogiai ir frančizės pagrindu) 23 kavinės Lietuvoje bei 8 Latvijoje.
Rizikos kapitalo fondai kuriami siekiant skatinti verslumą Europos Sąjungoje (ES) ir gerinti verslo subjektų prieinamumą prie finansavimo šaltinių. Į juos gali kreiptis įmonės, kai joms prireikia lėšų plėtrai ar naujos įmonės steigimui. Lietuvoje paprastai fondo investicinį kapitalą sudaro iš ES struktūrinių fondų skirtos lėšos bei privačių investuotojų lėšos.
„Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, atpažįstamas kaip investicijų į įmonių nuosavo kapitalą forma. Tokios formos finansavimas arba investicijos į įmonių akcinį kapitalą atliekamos įmonėse, kurios dažnai būna inovatyvios arba pasižymi didelėmis augimo ir plėtros galimybėmis bei esančios pradžios, ankstyvo augimo ar plėtros verslo vystymosi stadijose.“, - sako Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Inga Miliauskienė.
Skirtingai nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų arba tas akcijas vėliau pardavęs. Ši forma patraukli ir tuo, kad rizikos kapitalo investuotojas aktyviai dalyvauja įmonės veikloje ir savo žiniomis, ryšiais, patirtimi stengiasi plėtoti įmonės veiklą.
Per penkerius metus Lietuvoje pradėjo veikti ir į įmones aktyviai investuoja net 5 rizikos kapitalo fondai, įsteigti pagal JEREMIE iniciatyvą, panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas.
Fondai investuoja į įvairiuose vystymosi etapuose esančias įmones: perspektyvią verslo idėją įgyvendinti gali padėti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas („Practica Seed Capital fund“), kartu su verslo angelais bendrai investuoja Verslo angelų fondas I, augančioms įmonėms sparčios plėtros siekti padeda rizikos kapitalo fondai „LitCapital Fund I“, „BaltCap“ valdomas „Lithuanian SME Fund“ ir „Practica Venture Capital Fund“.
