Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas neseniai pažymėjo, kad pusę darbo vietų Didžiosios Britanijos gamyklose užima rytų europiečiai.
„Nuvykite į mūsų šalies gamyklas, kur pusė žmonių yra iš Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos.
Jų negalima kaltinti: jie nori dirbti, randa laisvų darbo vietų, atvyksta ir dirba“, – britų premjerą citavo laikraščio „The Guardian“ interneto svetainė.
Tenka mokyti iš naujo
Tokia padėtis nepatinka nei Jungtinės Karalystės valdžiai, nei Lietuvai. Mat masinė emigracija ir jaunimo polinkis rinktis vadybos studijas nulėmė, jog šalies pramonei stinga kvalifikuotų darbuotojų.
Su tokiomis bėdomis jau ne pirmus metus susiduria, pavyzdžiui, kelininkai.
„Inžinierių Lietuvoje dar parengiama, tačiau kelio darbininkus ar mechanizatorius tenka mokyti patiems“, – pripažino kelių tiesimo bendrovės „Eurovia Lietuva“ vadovas Stanislavas Kablys.
Pasak jo, jaunus žmones sudėtinga sudominti technika ir su ja susijusiomis specialybėmis.
Tačiau jeigu tai ir pavyksta, dėl švietimo sistemos spragų jų gauto išsilavinimo ir įgūdžių nepakanka.
„Pavyzdžiui, parengiami traktorininkai, tačiau jie dažniausiai mokomi dirbti tik žemės ūkyje. Mūsų specifika – šiek tiek kitokia, reikia įgusti valdyti greiderius ar kitus mechanizmus.
Todėl ieškome, kas galėtų tokiems žmonėms surengti mokymus. Siunčiame juos į mokymo centrus.
Dažniausiai juos tenka mokyti pačioje bendrovėje – tuo užsiima labiau patyrę specialistai“, – pasakojo „Eurovia Lietuva“ vadovas.
Nori užsidirbti bilietui?
Tos pačios bėdos kamuoja ir stambųjį verslą. Antai koncerno SBA įmonėse dirba beveik 5000 žmonių, tačiau vykstant plėtrai ir dėl natūralios kaitos per metus reikia iki tūkstančio naujų darbuotojų.
„Rinkoje itin stinga inžinierių, technologų, siuvėjų, stalių, aukštos kvalifikacijos techninių specialistų, operatorių. Taip pat jaunų specialistų provincijos įmonėse. Didžiausia darbuotojų kaita yra tarp 18–22 metų darbuotojų.
Tad svarbu laiku nustatyti, ar jie tikisi tik užsidirbti bilietui į Didžiąją Britaniją, ar iš tiesų nori dirbti pramonėje, mokytis naujovių, kopti karjeros laiptais“, – sakė koncerno SBA organizacinio vystymo direktorė Rasa Rudytė.
Padeda bendradarbiavimas
Lapkritį Kauno technologijos universitete pranešimą skaitęs Kalifornijos universiteto Berklyje verslo ir technologijų centro vadovas Kenas Singeris savo kelionių po regioną metu nustatė, jog Rytų Europa yra žemyno inžinierių lopšys.
„Šiame regione atsiranda labai daug talentingų ir gerą išsilavinimą turinčių inžinierių, kurių kitiems trūksta“, – teigė amerikietis.
Deja, dėl emigracijos ar kitų priežasčių tų pačių inžinierių jau stinga daugeliui mūsų šalies įmonių. Tai pripažino ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pareiškęs, jog daugiau studijų krepšelių numatyta technologijos ir inžinerijos studijoms.
Kad ateityje neištiktų visiškas darbuotojų badas, verslo atstovai privalo daugiau bendradarbiauti su švietimo įstaigomis.
Pavyzdžiui, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija palaiko itin glaudžius santykius su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos katedra. Ir ne tik rengiant specialistus, bet ir atliekant įvairius techninius tyrimus.
„Mūsų sektorius – išskirtinis, žmonės retai išsilaksto, nes tai specifinė profesija. Vidutinis žmogaus darbo laikas įmonėse – ne mažiau kaip 10 metų.
Tačiau bėdų vis tiek yra. Kasmet VGTU susirenka vis mažiau abiturientų, norinčių mokytis vandentvarkos. Šios tendencijos mums kelia nerimą“, – prisipažino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Koncerno SBA įmonės gamybos profesijų prestižą kelia bendradarbiaudamos su profesinėmis bei aukštosiomis mokyklomis. Bendrovės rengia ekskursijas, priima jaunuolių atlikti praktiką.
„Studentus paprastai nustebina šiuolaikinė technika ir sudėtingos technologijos, taikomos gamyboje.
Stakles ar kitus įrenginius šiandien valdo kompiuteriai. Kur tik įmanoma, darbas automatizuotas, vietoj žmogaus operacijas atlieka robotai.
Tad gamyklos darbuotojas ne stovi su plaktuku, o turi būti elektronikos, elektrotechnikos, mechanikos, medžiagotyros ir įvairių kitų sričių ekspertas“, – pasakojo R.Rudytė.
Žmones užaugina patys
R.Rudytė sakė, jog 50 proc. visų SBA baldų grupės vadovų kvalifikaciją įgijo grupės viduje. Žmogus, pradėjęs dirbti kaip paprastas darbininkas, gali užkopti iki vadovo pozicijos.
Tokių pavyzdžių SBA įmonėse yra ne vienas.
„Siekiame sukurti tokią darbo kultūrą, kad žmogus, pradėjęs dirbti dar būdamas studentas, įmonių grupę palikti norėtų tik sulaukęs senatvės“, – neslėpė koncerno SBA organizacinio vystymo direktorė.
Pavyzdžiui, šiuo metu apie 50 baldų grupės gamybos darbuotojų dalyvauja projekte kartu su Kauno kolegija. 140 valandų trunkančios programos metu gilinamasi į naujoves – baldų elementų apdailos, naujų įrenginių valdymo, medžiagų sąnaudų optimizavimo programas, kokybės vadybos, gamybos proceso organizavimo praktiką.
„Naujiems darbuotojams padeda mokytojai įmonės viduje, o prireikus – kitų grupės įmonių profesionalai“, – pasakojo R.Rudytė.
Daug lemia rekomendacijos
„Patikimiausias būdas rasti naujų žmonių – patenkintų darbuotojų rekomendacijos. Jei, pavyzdžiui, žmonėms patinka dirbti įmonėje „Visagino linija“, jie noriai savo aplinkoje ieško žmonių, kurie galėtų prisijungti prie bendrovės.
Šiuo atveju itin svarbu darbo sąlygos ir išskirtinė įmonių kultūra. Pavyzdžiui, „Visagino linijos“ darbuotojai per pertraukėles žaidžia stalo futbolą, kitoje gamykloje sudarytos sąlygos po darbo lankyti baseiną. Ieškome talentų, įmonės vertybes atitinkančių darbuotojų, visaip juos ugdome ir skatiname“, – pasakojo R.Rudytė.
Nuolat atliekami įmonių darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimai, pagal tai tobulinamos darbo sąlygos, skatinamas didesnis grįžtamasis ryšys iš vadovo.
Laisvų darbo vietų – apstu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, 2012 metais laisvų darbo vietų skaičius Lietuvos pramonėje padidėjo 11 proc., o užimtumas – 4,5 proc.
Vadinasi, įmonės buvo pasiryžusios samdyti naujų darbuotojų ir didinti darbo vietų skaičių, bet nesurado pakankamai žmonių, kurių kvalifikacijos lygis atitiktų bendrovių poreikius.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos atlikta apklausa parodė, jog šiuo metu sektoriuje dirba apie 18 tūkst. darbininkų, o yra galimybė priimti dar apie 10 tūkstančių.
