Programuotojo Lietuvoje kasdienybė - nemokami užkandžiai ir žaidimai biure

2013 m. gruodžio 5 d. 07:43
Gediminas Gasiulis
Nemokamų užkandžių šaldytuvas, stalo futbolas, stalo tenisas, krepšinis ir kiti žaidimai darbo vietoje, įvairios pramogos savaitgaliais, sporto klubų abonementai, įvairių parduotuvių nuolaidos.  Įmonės neriasi iš kailio siekdamos įdarbinti ir išlaikyti patyrusius programuotojus, o žaidimų aikšteles primenančios darbo vietos, kuriomis garsėja „Google“, jau steigiamos ir Lietuvoje.
Daugiau nuotraukų (1)
Jei darbuotojas pageidauja, jam gali būti suteikta galimybė darbo metu skirti laiko savo pomėgiams: susikurti programėlę, įgyvendinti idėją ar asmeniškai tobulėti.
„Žinoma, tai padeda ieškant darbuotojų, kurių rinkoje trūksta. Tačiau tokie būdai labiau veikia nebent jaunesnius darbuotojus, vyresni renkasi racionaliau“, – sakė darbuotojų paieška užsiimančios bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas. Penki darbo pasiūlymai per savaitę. Keliolika tūkstančių litų siekiantis atlyginimas. Tuo gali pasigirti Lietuvoje dirbantys programuotojai.
Informacinių technologijų (IT) specialistai graibstomi vos pradėję studijas, o įsivažiavę gauna rinkos vidurkį kelis kartus viršijančius atlyginimus.
„Infobalt“ paskelbtoje tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad 2014–2016 metais mūsų šalyje trūks per 14 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų darbuotojų.
Svarbiausia – sudominti
Viena įmonių, siūlančių tokius privalumus savo darbuotojams, yra „NFQ Technologies“. Jos biuruose įrengti stalo teniso ir stalo futbolo stalai, laisvalaikio zonos, darbuotojai vaišinami užkandžiais, o po darbo ar savaitgaliais jiems organizuojamos įvairios pramogos.
Tačiau NFQ grupės vadovas Paulius Insoda teigė, kad ieškant darbuotojų pirmiausia pabrėžiami įdomūs projektai, tobulėjimo ar karjeros galimybės. O pramogos, nuolaidos ar laisva atmosfera tampa malonia staigmena jau įsidarbinus.
„Geriems programuotojams svarbu turėti galimybę ne kopijuoti ir aklai vykdyti kitų nurodymus, o kurti ir įgyvendinti savo technologines idėjas vykdant didelės apimties projektus“, – teigė P.Insoda.
Nedirba tik tinginiai
V.Šidlauskas patvirtino, kad programuotojai šiuo metu yra vieni labiausiai graibstomų ir sunkiausiai randamų darbuotojų.
Jo jau nestebina, kai paskambinęs IT specialistui pasiūlyti darbą išgirsta, kad jis – jau penktas per savaitę, kuris skambina su darbo pasiūlymu.
„Darbo skelbimai ar reklama nesuvilioja naujų IT darbuotojų, nors tokie pat būdai puikiai veikia kitose srityse.
Visi žmonės, kurie išmano tą sritį, darbą jau turi, todėl rinkoje vyksta darbuotojų perviliojimas. Norint tai daryti, reikia pakelti atlyginimą.
Pralošia tiek ta įmonė, kuri prisivilioja, tiek ta, kuri jo netenka. Išlošia nebent tarpininkai – tokie kaip mes.
Tačiau šalies konkurencingumo atžvilgiu naudos iš esmės nėra“, – sakė V.Šidlauskas.
Užsienio kapitalo įmonės turi daugiau galimybių kelti darbuotojams atlyginimus. Tačiau V.Šidlauskas įsitikinęs, kad jei IT specialistų algos Lietuvoje ir toliau kils ir pasieks Europos lygį, šalis taps nekonkurencinga. Bendrovėms taps nenaudinga Lietuvoje steigti padalinius ir samdyti darbuotojus.
Jau dabar vidutinė 3–4 metų patirtį turinčio specialisto alga siekia 4–5 tūkst. litų (atskaičiavus mokesčius), o patyrusių profesionalų atlyginimai – keliolika tūkstančių litų ar net daugiau.
Be atlyginimo, ne mažiau svarbu įmonės patikimumas, pastovumas, ypač tiems, kurie turi būsto paskolą ar kitokių įsipareigojimų.
Siūlo įmonės akcijų
Verslininkas Ilja Laursas, šiuo metu investuojantis į IT sektoriaus pradedančiuosius, teigė, kad bendrovių gyvenimas iš pajamų ir pelno Vakaruose – jau pasenusi taktika.
Kur kas svarbiau įvertinti ne tai, kiek įmonė uždirba šiandien, o kokia rytoj bus jos vertė.
Tad kol didžiosios kompanijos patyrusius IT specialistus gundo didesnėmis algomis, pradedantys verslininkai siūlo mažesnius atlyginimus, tačiau suteikia galimybę tapti įmonės akcininkais.
„Silicio slėnyje nėra bendrovės, kuri nepasiūlytų opciono. Tai teisė pirkti akcijas, siekiant uždirbti ateityje.
Tarkim, ateinant dirbti įmonės vertė siekia milijoną litų.
Yra milijonas akcijų, darbuotojui pasiūloma pirkti 10 tūkst. jų po litą.
Po kelerių metų bendrovės vertė gali padidėti iki 100 mln. litų, todėl tas pats darbuotojas, pardavęs savo akcijas, jau galės uždirbti milijoną litų arba dar daugiau“, – aiškino I.Laursas.
I.Laursas pripažino, kad tai rizikingesnis kelias negu renkantis karjerą kokioje nors korporacijoje.
Riziką reikia pasverti
Pastaraisiais metais net tokie milžinai kaip „Motorola“, „Nokia“ ar „BlackBerry“ atleido dešimtis tūkstančių darbuotojų.
Vadinasi, visiškai saugus negali jaustis niekur.
Kita vertus, didžiulėje įmonėje specialistams tenka užsiimti siaura sritimi, atlikti panašias užduotis, o tai ne tiktai nuobodu, bet ir neskatina tobulėti, tad netekus darbo susirasti naują gali būti sunkiau negu „sudegus“ pradedančiai įmonei.
NFQ TechnologiesInfobaltIlja Laursas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.