Vilniaus Antakalnio rajone esanti buvusi „Žalgirio" sporto bazė – vienas iš keturiolikos bankrutuojančio banko „Snoras“ nekilnojamojo turto iš skolininkų perimto nekilnojamojo turto objektų, kuriuos norima parduoti varžytinėse. Už šį pastatą su žeme siekiama gauti mažiausiai 6,5 mln. litų. Pastatas vienas brangiausių tarp tų, kurie bus pardavinėjami nuo kitos savaitės.
Panašiai įvertintas ir administracinis pastatas Vilniuje, viešbutis Neringoje.
Tarp pigiau įvertinto turto – namai ir butai įvairiose Lietuvos vietose.
Iki šiol buvo parduodamas tik smulkesnis bankrutuojančio „Snoro“ turtas.
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis, reikėjo laiko turtui įvertinti ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai atsigauti.
Varžytines organizuojančios įmonės vadovė Ramunė Aškinienė sakė, kad pirkėjams siūlomi objektai yra patraukliose Lietuvos dalyse: prie jūros Juodkrantėje, Basanavičiaus gatvėje Palangoje, Vilniaus senamiestyje, Užupyje, Antakalnyje.
„Snoro“ turto pardavėjai neslepia, kad bankrutuojančio banko nekilnojamasis turtas parduodamas ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi.
Anot N.Cooperio, praėjus dvejiems metams nuo „Snoro“ veiklos sustabdymo, banko sąskaitoje sukaupta 1,5 mlrd. litų. Tai – tik penktadalis visos kreditorių reikalaujamos sumos.
Lapkričio viduryje bankroto administratorius pirmą kartą pervedė pinigų Indėlių draudimo fondui. Šis prieš porą metų beveik 3 mlrd. Lt išmokėjo smulkiesiems indėlininkams.
Indėlių fondui „Snoras“ skolingas 2 mlrd. litų. Skolos gali dar išaugti, nes du tūkstančiai vadinamuosius indėlių sertifikatus nusipirkusių „Snoro“ klientų teismuose įrodinėja buvę apgauti. Tris grupinius ieškinius teismai patenkino. Tačiau bankroto administratorius sprendimus apskundė.
N.Cooperis pripažįsta, kad surinktų pinigų visoms skoloms grąžinti greičiausiai neužteks. O smulkieji kreditoriai abejoja ir bankroto proceso skaidrumu.
„Kas galėtų pasakyti, kad nėra suinteresuotų tą procesą užtempti. To paties administratoriaus persona, kuri gauna tiek Lietuvos, tiek Europos mastu didelį atlyginimą. Kiek jis ten dirba, sunku pasakyt, bet kuo ilgiau dirbs, tuo ilgiau gaus atlyginimą iš tų pačių kreditorių pinigų“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Snoro“ indėlininkų asociacijos vykdomasis direktorius Aras Petrauskas.
Darbą pradėjęs bankroto administratorius sau ir dešimties žmonių komandai reikalavo 10 mln. litų per mėnesį. Vėliau ši suma buvo sumažina iki 6,4 mln. litų.
