Kelių statybos ir inžinerinių tinklų tiesimu užsiimančios bendrovės „Plungės Jonis“ projektų vadovas Židrūnas Gelumbickis, gavęs pasiūlymą eiti aukštesnes pareigas, į kitą darbovietę išėjo daugiau nei prieš dešimtmetį.
Tačiau prieš ketverius metus ankstesniam darbdaviui tokiu pat saldainiu – aukštesnėmis pareigomis – pavyko Ž.Gelumbickį parsivilioti atgal.
Apsisuko ir grįžo atgal
„Aukštesnės pareigos – ne tik didesnis atlyginimas. Tai kartu ir didesnė atsakomybė, galimybės tobulėti.
Vadovaujamas pareigas einančiam darbuotojui tai taip pat labai svarbu“, – pripažino Ž.Gelumbickis.
Jo vadovas, „Plungės Jonio“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys sakė, kad ne visada darbuotojas įmonę palieka dėl lojalumo stokos.
„Pas mus dirba vyrų, kurie sukūrę šeimą išsikraustė gyventi į kitus miestus, o vėliau, grįžę atgal į Plungę, ir vėl prisidėjo prie mūsų.
Kiekvienas žmogus nori tobulėti, o jei mato galimybių tai daryti kitur, negalime už tai smerkti“, – svarstė J.Varkalys.
Lemia ne vien atlyginimas
„Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“, – apie išėjusius į kitą darbovietę ir vėl sugrįžusius darbuotojus kalbėjo Stanislavas Kablys, kelių statybos įmonės „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, sugrįžėliai – ženklas, kad kitur geriau nerado.
Jeigu žmogus bandė paklajoti ir apsisuko, jis bus pastoviausias darbuotojas ir antrą kartą nebebėgs.
„Būna, prisiklauso žmonės, kad kitur rojus. Jiems pasiūlo saldainiuką, o paragavę supranta, kad jis ne toks ir saldus. Taip dažniau elgiasi jauni darbuotojai“, – pasakojo S.Kablys.
Anot jo, darbuotojams svarbiausia – laiku ir skaidriai mokami atlyginimai, galimybė jaustis saugiai. Jei išėjęs darbuotojas kitur to neranda, grįžta atgal.
„Vilniaus regiono kelių“ direktorius Petras Džervus taip pat turi darbuotojų, kurie į įmonę grįžo išmėginę kitą darbą.
„Pavyzdžiui, kitoje bendrovėje ima vairuoti didelį sunkvežimį, išvažiuoja į užsienį, mėnesį nemato šeimos.
Tada grįžta pas mus tegu ir už mažesnį atlyginimą, bet užtat turi laisvo laiko, mato šeimą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Džervus.
Neturi meduolio
Vis dėlto P.Džervus pripažino, kad jo vadovaujama įmonė neturi skanaus ir didelio meduolio, kuris paskatintų žmones iš privataus verslo pereiti pas juos. Socialinės garantijos ir tikslus įstatymų laikymasis – kone vieninteliai dalykai, kurie sulaiko kvalifikuotus specialistus.
„Sekame, kad nebūtų viršijamas darbo laikas, stengiamės nedirbti poilsio dienomis, išskyrus žiemos sezoną, kai tenka triūsti ir naktimis, ir per šventes.
Esame sudarę labai neprastas buitines sąlygas.
Stengiamės darbuotojus vasarą bent dvi savaites išleisti atostogų, aprūpiname darbo drabužiais. Žmonės tai vertina“, – pasakojo „Vilniaus regiono kelių“ vadovas.
Įmonėje vis pasvarstoma, ar nevertėtų darbuotojams regionuose išnuomoti būsto.
„Pavyzdžiui, mums reikia specialisto Švenčionyse. Gerai, jei darbuotojas iš ten kilęs, o jei jis iš Skuodo? Tuomet jam pastogę provincijoje galėtų parūpinti įmonė“, – svarstė P.Džervus.
Apmoko ir pasilieka
Išsaugoti turimus darbuotojus kelininkai bando ir sumokėdami už jų mokslus.
Kaip pasakojo „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius S.Kablys, prireikus jie apmoko ir vairuotojus, ir kranininkus, ir inžinierius, o jie įsipareigoja vėliau tam tikrą laiką neieškoti kitos darbo vietos.
„Dėl to mes labai ir neverkiame, kad trūksta, pavyzdžiui, mechanizatorių“, – sakė S.Kablys.
Jeigu prireikia inžinierių, už jų studijas sumoka ir „Vilniaus regiono keliai“.
Prakalbo apie pameistrius
Ūkio ministerija svarsto, ar darbdaviams nepasiūlyti bandomojo projekto. Vykdant jį tam tikroms įmonėms, pavyzdžiui, logistikos ar transporto, bus sudaryta galimybė pačioms darbo vietose parengti darbuotojus, kurių joms trūksta.
O valstybė parinks mokymo įstaigas, kad jos suteiktų įmonėms būtiną konsultacinę pagalbą taikant neformalios pameistrystės formą.
P.Džervus sako mielai pasinaudosiantis tokia galimybe, jei tik ji pasitaikys. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra mokymo centrų, kurie kelių pramonei rengtų siauros specializacijos darbuotojus – autogreiderių, asfalto klotuvų vairuotojus.
O S.Kablys nusiteikęs kritiškai: „Buvo žaidimas, kai reikėjo gauti ES sertifikatus. ES pinigai nutekėjo į mokymų centrus, jie gerokai išsipūtė, o mums iš to nieko gera, nes mokymai buvo juokingi.“
