Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas
Miškinis teigė, kad per pagrindinį dviejų valstybių
pasienio punktą ties Medininkais per parą turi pervažiuoti 600
sunkiasvorių transporto priemonių į kiekvieną pusę, tačiau jis
pripažino, kad šią savaitę buvo trumpalaikių sistemų sutrikimų
ir tai kiek pailgino eiles.
„Numatome sustiprinti tam tikrų priemonių pamainas,
organizuojame pasitarimą su vežėjais, kitais logistikos sistemos
dalyviais, juos informuosime apie tam tikrus pokyčius nustojus
galioti TIR sistemai Rusijoje. Priemonių imsimės, bet eilių
išvengti bus sunku“, - prognozavo J.Miškinis.
Pasikeitė tvarka
Nuo gruodžio 1 dienos Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje turi įsigalioti nauja krovinių, gabenamų su TIR (pranc. Transports Internationaux Routiers – tarptautinio kelių transporto) knygelėmis, tvarka. Papildomų garantijų reikalaujama Estijos ir Latvijos pasienyje su Rusija. Tuo metu gabenant prekes su TIR knygele per Baltarusijos teritoriją į Rusiją, papildomos garantijos nėra taikomos, galioja įprastinė tvarka.
Tai, Lietuvos Muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės teigimu, patvirtino Baltarusijos muitinės pareigūnai.
Dėl to didelė dalis vežėjų, gabenančių krovinius į Rusiją norėdami išvengti papildomų išlaidų, stengiasi daugiau krovinių nukreipti tranzitu per Baltarusiją.
Dėl to ir taip jau įtemptu prieškalėdiniu laikotarpiu formuosis ilgesnės eilės Lietuvos – Baltarusijos bei Lenkijos – Baltarusijos pasienyje.
Numatoma, kad daugiausia krovinių bus nukreipiama per Medininkų kelio postą, nors jau kelis pastaruosius metus gruodžio mėnesį šiame poste aptarnaujama kur kas daugiau krovininio transporto, negu numatytas posto pralaidumas.
Nukentės Lietuvos vežėjai
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sakė, kad įvesdama papildomas garantijas vežėjams dirbantiems pagal TIR sistemą Rusija daro šiurkštų sąžiningos konkurencijos pažeidimą.
Jis galvoja, kad naujais reikalavimais atstovaujami ne kokie nors bendri Rusijos, bet atskirų šalies interesų grupių poreikiai.
A.Kondrusevičius tikino, jog po naujos tvarkos įsigaliojimo Lietuvos vežėjams bus brangiau ir komplikuočiau dirbti savo darbą.
„Be to, net nesame tinkamai informuoti. Išties, turime daugiau klausimų nei atsakymų“, – kalbėjo jis.
G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė sutiko, kad aiškumo galėtų būti daugiau, tačiau sakė, jog bendradarbiavimas tarp šalių vyksta ir greitu metu informacijos turėtų būti pateikta daugiau.
Kirstų per asociacijos biudžetą
TIR tvarkos atsisakymą grįžimu į viduramžius pavadinęs A.Kondrusevičius pastebėjo, kad dėl to gali sumažėti TIR knygelių, kuriomis prekiauja jo vadovaujama asociacija, paklausa.
TIR knygelės kaina Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 150 iki 250 Lt. Pavyzdžiui, 2012 metais „Linava” pardavė 197 tūkst. TIR knygelių. Apie 90 proc. jų – vadinamosios pilotinės, sudarytos iš keturių lapų ir kainuojančios apie 200 Lt.
„Linavos“ prezidentas sutiko, jog jeigu situacija ir toliau vystysis panašia linkme, jo asociacijai tai būtų labai nepalanku.
Rusija pažadų netęsi
Spalio mėnesį Ženevoje, Šveicarijoje vykusiame TIR konvencijos administravimo komitete Rusijos atstovai sakė, kad jie tebėra ir toliau bus TIR konvencijos susitariančiąja šalimi.
Tačiau jau lapkričio pradžioje Rusijos federalinė muitinės tarnyba pareiškė, jog prasidėjus žiemai bei Rusijos muitinei nutraukus sutartį su šios šalies vežėjų asociacija ASMAP, kroviniams, gabenamiems su TIR knygelėmis Rusijos teritorijoje, bus reikalaujama papildomų garantijų.
Dėl to susirūpinimą pareiškė Europos komisaras, atsakingas už mokesčius ir muitus, Algirdas Šemeta.
„Esu ypač susirūpinęs dėl vykstančių Rusijos tranzito sistemos pakeitimų. Europos Komisija šiuo klausimu su Rusija ir tarptautinėmis organizacijomis dirba jau nuo vasaros. Komisijos pastangomis naujų priemonių įgyvendinimas jau du kartus buvo atidėtas. Mūsų pagrindinis tikslas, kad prekyba su Rusija vyktų sklandžiai. Europos Komisija, man pavaldūs pareigūnai ir aš asmeniškai siekiame, kad šis tikslas būtų įgyvendintas“, – sakė jis.
A.Šemetos prašymu Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui parašė laišką, kuriame taip pat išreiškė susirūpinimą dėl naujų Rusijos tranzito taisyklių, ypač jei jos sukeltų kokių nors problemų dvišaliams Europos Sąjungos ir Rusijos ekonominiams santykiams.
EK prezidentas primygtinai prašė laikytis tarptautinių susitarimų iki tol, kol bus surasta bendra išeitis ir priminė, kad tai atitiktų abiejų pusių įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta vykstant G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge. Tada abi pusės sutarė, jog reikia dirbti kartu palengvinant tarptautinę prekybą.
Esminis Briuselio valdininkams susirūpinimą keliantis dalykas, tai – aiškumo trūkumas, nes jie nežino, ar tikrai nauja Rusijos sistema nesukels trukdžių.
Konvencijos gali ir nesilaikyti
TIR konvencija yra Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva parengtas dokumentas. Pirmasis TIR susitarimas, palengvinantis tarptautinę prekybą, buvo pasirašytas dar 1949 metais tarp kelių Europos šalių.
Šiandien TIR sistemai priklauso 68 nariai, tarp jų ir visa Europos Sąjunga. Pagrindinis šios sistemos privalumas yra tai, kad krovinį patikrinus vienoje muitinėje ir uždėjus plombą, kitose TIR priklausančiose šalyse to daryti dar kartą nebereikia.
Taip sutaupoma nemažai laiko, nes ne vienas tyrimas yra parodęs, kad bene daugiausiai jo vežėjai praleidžia pasienio punktuose tvarkydami dokumentus, o ne kelyje.
Visgi, jei Rusija konvencijos nuspręstų nesilaikyti, įvesdama savo papildomus reikalavimus ji sankcijų tuoj pat nesulauktų.
Tiesa, jei būtų pripažinta, kad taip šalis kenkia tarptautinei prekybai ir sąžiningai konkurencijai, tada įsikišti galėtų Pasaulinė Prekybos Organizacija, kurios nare Rusija taip pat yra nuo 2012 metų vidurio.
