„Studijos (strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, SPAV - BNS)
išvados bus pateiktos artimiausiu metu Vyriausybei apsispręsti dėl
trasos, kuri eina nuo Kauno į šiaurę“, - konferencijoje Kaune
antradienį kalbėjo R.Sinkevičius.
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad neteisingai traktuojama, jog
Šiauliai buvo pasirinkti kaip alternatyva.
„Iš tikro pradinė mintis ir buvo, kad „Rail Baltica“
greituminė vėžė eis daugiau Panevėžio kryptimi, o ne Šiaulių,
ir kaip lyginimasis variantas yra parodytas Šiaulių egzistuojantis
geležinkelis ir kas būtų, jeigu šalia jo būtų tiesiama europinė
vėžė. Buvo įvertinti įvairūs rodikliai (...) ir artėjam prie
išvados, kad vis dėlto trasa bus labiau orientuota Panevėžio
kryptimi“, - sakė R.Sinkevičius.
Inžinerijos bei konsultacijų įmonės „Sweco Lietuva“
parengto SPAV išvadose nurodoma, kad vėžė turėtų eiti per
Panevėžį. Su tuo nesutinka Šiaulių miesto savivaldybė, aktyviai
siekianti, kad vėžė būtų tiesiama per šį miestą.
Šiaulių valdžia reikalauja koreguoti „Sweco Lietuvos“
viešai pristatytą „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai
vertinimo ataskaitą. Pasak specialistų, „Lietuvos
geležinkelių“ užsakymu parengtą ataskaitą būtina taisyti,
pildyti ir persvarstyti teikiamą išvadą, teigia Šiaulių miesto
savivaldybė.
„Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą geriau
pasirinkti - nuo Kauno iki Latvijos per Šiaulius ar per Panevėžį.
Lietuva, Latvija ir Estija rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl
bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrų,
geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.
Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje - apie 1,9 mlrd. litų.
