Tėvo persekiojama mergaitė turėjo rinktis vieną iš dviejų. Likti lūšnoje ir kęsti tėvo priekabiavimą ar tapti sekso verge – parsiduoti vyrams už 64 centus.
Ji pasirinko kraupų prostitutės likimą. Laimei, išmintingos moters įkurta organizacija sugebėjo ištraukti tiek šią, tiek kitas į sekso vergiją patekusias merginas.
Istoriją apie Jane Njiri iš Kenijos sostinės Nairobio šeštadienį Vilniuje vykusioje Pasaulinėje lyderystės konferencijoje pasakojo verslo analitikas Josephas Grenny. Jo, kaip ir dar keleto pasaulinio garso lektorių, paskaitos buvo iš anksto įrašytos ir transliuojamos dideliame ekrane. Jis kalbėjo apie meistrišką įtaką versle ir nevyriausybinėse organizacijose.
„Susipažinau su ja prieš penkerius metus Mataro lūšnynuose. Tai vienas pavojingiausių lūšnynų pasaulyje. Kai Jane mane vedžiojo po Mataro lūšnynus, ji parodė maždaug penkių kvadratinių metrų pašiūrę, kurioje vaikystėje gyveno su visa šeima“, – prisiminė lektorius.
Lūšnyne įsikūrusi šeima niekuo neišsiskyrė iš kitų. Gyveno taip pat skurdžiai, kaip aplinkiniai. Pro jų pašiūrės stogą lašėdavo vanduo. Penki kvadratiniai metrai buvo akivaizdžiai per ankšti devynių žmonių šeimai.
Jis negalėjo sulaikyti ašarų, kai Jane pasakojo savo istoriją. „Sakau jums, bičiuliai, raudojau viduryje to lūšnyno, nė nemėgindamas slėpti ašarų, kai išgirdau ekonominius to sprendimo aspektus. Paaiškėjo, kad jos sprendimas likti lūšnoje reiškė, kad parsiduoti teks vos už 25 JAV dolerio centus. Pats turiu dvi dukteris, todėl man širdis plyšta vien pagalvojus, kad kažkieno dukrai tenka šitaip rinktis“, – sakė J.Grenny.
Jį sukrėtė faktas, kad vien Nairobyje tokių kaip Jane yra 800 tūkstančių.
Pasiryžusi parsidavinėti mergaitė svarstė, ar „aptarnauti“ turistus, kurie moka daugiau, ar laikytis arčiau namų.
Po dvejų metų dilemos nebeliko – mergina jau turėjau porą vaikų kaip „darbo pasekmę“. Jais teko pasirūpinti, todėl ji laikėsi arčiau namų.
Svajonė – namas su tualetu
Iš užburto prostitucijos rato Jane ištraukė organizacija „Jamii Bora“, kurią 1999 metais įsteigė švedė Ingrida Monro.
„Šiai organizacijai tiesiog fenomenaliai sekasi dirbti su tokiomis merginomis, kaip Jane. 200 tūkst. merginų iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą“, – tikino verslo analitikas.
Jis gyrė „Jamii Bora“ už didžiulę įtaką iš gatvės atėjusioms merginoms. Amerikietis pasitelkė šią organizaciją, aiškindamas, kaip sėkmingai padaryti įtaką.
Pirmas dalykas – padėti žmogui suprasti, kodėl verta gyventi kitaip.
Organizacija stengėsi pakeisti Jane elgesį, kad ji liautųsi parsidavinėti, bet imtų dirbti ir taupyti pinigus. „Jie klausė Jane, kokie jos siekiai, kas jai svarbu. Žvilgsnį įbedusi į grindis ir gėdydamasi prisipažinti apskritai turinti svajonę, Jane pasakė, kad norėtų gerų namų savo vaikams: „Noriu saugaus kampelio su stogu, pro kurį nelašėtų vanduo. Ir atskiro miegamojo. Ir dar, kad viduje būtų tualetas. Štai apie ką svajoju“, – Jane kilimo iš prarajos pradžią prisiminė J.Grenny.
Verslo analitikas įsitikinęs, kad už bet kokius raginimus taupyti Jane labiau padėjo tai, kad ji taupydama siekė konkrečios svajonės.
Antras dalykas, kai daroma įtaka, – išmokyti žmogų reikiamų įgūdžių. „Organizacijoje Jane buvo suteikta proga ne tik aiškiai įvardyti savo siekius, bet ir įgyti tam tikrų konkrečių įgūdžių jiems siekti“, – pasakojo lektorius. Mergina išmoko stebėti, kur ir kiek išleidžia. Be to, ji atsidarė taupomąją sąskaitą naujiems namams įsigyti.
Trečias dalykas įtakai daryti – palaikanti aplinka. Organizacijoje Jane apsupo panašaus likimo ir siekių draugės bei mokytojos. Tai irgi labai padėjo Jane lipti iš duobės.
„Kartą Jane buvo pasodinta greta moters, vardu Mari Mudi. Mari – neįtikėtinai sumani verslininkė ir tikrai atkreiptų ne vieno Silicio slėnio verslininko dėmesį. Kadaise ji irgi gyveno Mataro lūšnyne be jokių pajamų. Ir vienai teko išlaikyti keturis vaikus, nes ją paliko vyras. Mintį apie verslą jai įpiršo „Jamii Bora“, – pasakojo J.Grenny.
Apsižvalgiusi Mari pamatė, kad aplink visi prekiauja vien mangais ir bananais. Jai reikėjo sugalvoti kažką naujo. Moteris turėjo labai mažai pinigų verslo pradžiai.
Ji pastebėjo, kad žmonės, nukirsdinantys vištas ir vėliau parduodantys jų mėsą, galvą su kaklu išmeta laukan. Mari vištų augintojų paprašė atiduoti jai vištų galvas su kaklais. Tie mielai sutiko. „O žarnos? Ar jų reikės?“ – pasidomėjo moteris. „Ne, nereikės. Gali pasiimti ir jas“, – džiaugėsi atliekomis atsikratę paukštininkai.
Moteris paėmė nedidelę paskolą, nusipirko keletą puodų ir keptuvių. Ji privirdavo bulvių su svogūnais ir įvairiais prieskoniais, o kad būtų daugiau baltymų, įmesdavo ir vištų galvų. Visą tą masę pildavo į žarną, užsiūdavo, pavirdavo. „Ir prašom! Greitai pristatomas, maistingas, baltymų gausus patiekalas. Tai bent sumanymas“, – žavėjosi verslo analitikas.
Jis įdarytus kaklus lygino su karštomis bandelėmis. „Jamii Bora“ taip sėkmingai išmokė verslininkę, kad moteris visuomet parduodavo visas vištienos „bandeles“.
„Štai šalia kokios moters ir dar dešimties į ją panašių atsidūrė Jane. Patys pagalvokite, kokia bus jų įtaka“, – įtikinėjo lektorius.
2 miegamieji ir 4 darbuotojos
Ketvirtas dalykas – pokyčius palaikanti aplinka. „Mataro lūšnynuose „Jamii Bora“ steigia savo centriukus, – tarsi oazes ar atskiras salas, kur Jane galėdavo ištrūkti iš kasdienės aplinkos“, – pasakojo Nairobyje apsilankęs amerikietis.
Jis savo akimis matė, kaip stipriai Jane paveikė jos pirmoji einamosios sąskaitos knygelė. „Fizinis veiksmas – nueiti ir matyti, kaip didėja santaupos – jai priminė tikslą ir skatino toliau verstis pradėta veikla“, – aiškino lektorius.
Jis gavo kvietimą dalyvauti naujųjų Jane namų įkurtuvėse. „Gražūs, tvarkingi, saugūs. Su stogu, pro kurį nelaša vanduo. Su miegamuoju Jane ir atskiru miegamuoju vaikučiams. Ten buvo dar vienas didžiulis bendras kambarys, kuriame kasdien dirba keturios jos darbuotojos. Įkurtuvių proga atsinešėme dovanėlių ir šauniai kartu atšventėme“, – pasakojo J.Grenny.
Jis paklausė Jane, kaip ji jautėsi vos atsikrausčiusi ir peržengusi namo slenkstį. „Ji apsiašarojo ir kūkčiodama papasakojo: „Puoliau ant kelių ir ištariau: „Brangus Dieve, ar tokia moteris kaip aš apskritai galėjo pasvajoti apie tokį namą?“ – verslo analitikui prisipažino nairobietė.
Apsidairęs tikintis vyras ant sienos išvydo užrašą, kuris jį labai sujaudino: „Dievas gali taip palaiminti, kad iš nieko tapsi kažkuo.“ Susimąstęs jis moteriai ištarė: „Jane, tu visuomet buvai svarbi. Tau tereikėjo teigiamos aplinkinių įtakos, kad suvoktum tai ir atsiskleistum.“
Bestselerių autorius ragino Pasaulinės lyderystės konferencijos dalyvius Vilniuje savo darbe pritaikyti išvardytus įtakos darymo būdus. Vyras pabrėžė, kad svarbu ne tik motyvuoti, bet ir suteikti reikiamų įgūdžių, suburti pasikeitimų trokštančių žmonių bendruomenę ir sukurti pokyčius palaikančią aplinką.
