Šalies savivaldybės skęsta skolose, o pinigų nesulaukiantys kreditoriai grasina kreiptis į teismus ir areštuoti jų sąskaitas.
Nuo metų pradžios savivaldybių skolos už prekes, paslaugas ir atliktus darbus išaugo 80 mln. litų ir spalio mėnesį pasiekė apie 380 mln. litų.
Kretingos rajonas lapkritį savivaldybės darbuotojų atlyginimams pritrūko 617 tūkst. litų. Gruodžio mėnesio algas, kurioms trūksta milijono litų, ketinama išmokėti kitų metų pradžioje iš 2014 metų rajono biudžeto.
Iš viso Kretingos rajono savivaldybės administracijai, seniūnijoms, kultūros įstaigų, paslaugų centro, švietimo skyriaus įstaigų ūkio darbuotojų algoms reikia apie 1,35 mln. litų per mėnesį.
Tokia padėtis rajone nebuvo netikėta, nes siekiant suvesti šių metų biudžeto galus gruodžio mėnesio atlyginimų išlaidose iš viso nebuvo numatyta. Kretingos valdžia šiemet tikėjosi, kad trūkumą padengs viršplaninės pajamos.
Tačiau šįmet rajonas nesurenka net tiek, kiek suplanavo. Lapkričio pabaigoje iš šįmet numatytų gauti 35,5 mln. litų dar trūksta pusseptinto milijono litų.
„Iki metų pabaigos deficitas sumažės, tačiau pinigų pritrūksime ne tik darbuotojų algoms. Esame skolingi už komunalines paslaugas, keleivių vežimą. Iš viso rajono skolos siekia per 1,3 mln. litų“, – pasakojo savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, biudžetui labiausiai smogė gaunami mažesni gyventojų pajamų mokesčiai. Vidutiniškai kas mėnesį būdavo gaunama apie 100 tūkst. litų mažiau pajamų, nei planuota. Todėl dabar biudžete ir atsivėrė skylė.
Anot V.Domarko, ją nulėmė minimalios algos padidinimas, kuriam savivaldybei papildomai prireikė apie 900 tūkst. litų.
Be to, šįmet iš Kretingos į kitą rajoną pasitraukė viena didžiausių bendrovių – logistikos įmonė „Vlantana“, kurioje dirba per tūkstantį žmonių. Vien gyventojų pajamų mokesčių ji rajono biudžetui mokėjo beveik 2 mln. litų.
Skolų – per akis
Spalio 1 dieną pradelstų skolų už prekes, paslaugas ir atliktus darbus turėjo 48 šalies savivaldybės.
Didžiausia skolininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, kurios skola siekė 247,6 mln. litų, Kauno miesto skola – 29,6 mln., Šilutės rajono – 11,9 mln., Šiaulių – 9,9 mln., Kauno rajono – 8,6 mln. litų.
Savivaldybių asociacijos turimais duomenimis, jau dabar aišku, kad planuotų šių metų biudžeto pajamų nesurinks Vilniaus, Druskininkų miestų, Trakų, Ukmergės, Pakruojo, Šakių rajonų savivaldybės.
