„Negąsdinkime žmonių, nes yra tokių bandymų pasinaudoti tomis emocijomis. Lietuvoje statiniai stovi, gerai stovi, negriūva. Tačiau niekas neapdraustas nuo nelaimių. Nenustebčiau, kad paaiškėtų, jog kaltas kranininkas, kuris į vieną vietą sudėjo kelias tonas plytelių“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė V.Mazuronis.
Kodėl Lietuvos statybininkai sako, kad iki panašios tragedijos, kaip Latvijoje, mūsų šalyje tik vienas žingsnis? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ eteryje aplinkos ministras diskutavo su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu bei projektavimo įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Rimvydu Pranaičiu.
R.Pranaitis teigė bendravęs su Latvijos inžinierių asociacijos prezidentu ir išgirdęs, kad nelaimės priežastys siejamos su projektavimu. Esą prekybos centre buvo sumontuotos 16 metrų santvaros, o kadangi jas sunku transportuoti, santvaros buvo sujungtos iš dviejų dalių. Neatlaikė sujungimo mazgai.
„Lietuvoje panikos kol kas nereikėtų kelti, tačiau susirūpinti ir, matyt, patikrinti esamą situaciją reikėtų“, - sakė D.Gedvilas.
Jam kyla nerimas dėl naujo, prieš mėnesį įsigaliojusio, Statybų techninio reglamento. Nauja tvarka kitaip reglamenuoja ypatingųjų statinių rūšį. Ir ten gerokai liberalizuota, kas laikoma ypatingu statiniu.
Anot D.Gedvilo, pagal naująjį techninį reglamentą, toks statinys kai sugriuvęs prekybos centras Rygoje, nebebūtų laikomas ypatingu statiniu ir jį galėtų projektuoti ne atestuotas specialistas, o statybose nebereikėtų techninės priežiūros.
„Kviesčiau nebandyti skaudžios nelaimės versti politiniu ar savo interesų gynimo klausimu dar neturint išvadų, kodėl griūtis įvyko. Tai tik vienos pusės nuomonė.
Palaukime ekspertų nuomonės, pasižiūrėkime tikrąsias priežastis, kas įvyko ir kodėl įvyko ir tada žiūrėkime, ar kažką reikia keisti mūsų šalyje“, - sakė V.Mazuronis.
Jis įsitikinęs, kad Statybų techninio reglamento pakeitimai yra reikalingi, visus objektus turi projektuoti specialistai,
„Visoje projektavimo eigoje buvo pridaryta tiek žingsnių, tiek popierių gaminimo fabrikų, kurie nemažai kainavo ir vis tiek, niekas už nieką neatsako.
Šiandien už visų projektų kokybę ir projektus atsako tik projektų vadovas“, - sakė V.Mazuronis.
Anot ministro, reikia užtikrinti maksimalią kontrolę ir saugumą, iš kitos pusės panaikinti visas biurokratines kliūtis, kurių labai daug.
„Sutinku, kad liberalizuoti reikia, bet yra esminiai akcentai, kuriuos reikėtų išsaugoti – žmonės turėtų jaustis saugūs“, - sakė D.Gedvilas.
Anot jo, nereikėtų galvoti, kad greitai pastatomas statinys yra blogas. Šiuolaikinės technologijos yra tokios, kad didelį pastatą galima pastatyti per savaitę ir jis bus saugus, jeigu projektą rengs ir darbus prižiūrės kompetentingi ir atestuoti specialistai.
R.Pranaitis kritikavo, kad visuomeninių pastatų projektai pasirenkami pagal pigiausią kainą:„Ar galima nupirkti gerą daiktą pigiai? Kokia kaina, toks ir projektas. Projektavimas yra intelektualus darbas ir jo negalima pirkti už mažiausią kainą“.
„Negąsdinkime žmonių. Tai bandoma daryti. Mokykimės iš nelaimės, bet negąsdinkim. Lietuvoje statiniai stovi, gerai stovi - negriūva. Lietuvoje, kiek pamenu, stogas nugriuvo tik Ledo arneoje prieš 10 metų. Niekas neapdraustas nuo nelaimių. Nenustebčiau kad kaltas kranininkas, kuris į vieną vietą sudėjo kelias tonas plytelių“, - sakė V.Mazuronis.
Laidos dalyviai sutarė, kad viens iš sprendimo būdų padaryti privalomą statinių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Draudimo kainą nustatantys draudikai tuomet atsižvelgtų į projektuotojų ir statytojų kvalifikaciją – nuo to priklausytų draudimo kaina.
Tokiu būdu būtų užtikrinama statytojų ir projektuotojų kvalifikacija ir būtų galima sutrumpinti garantinį laikotarpį.
