Vartotojų žodis maisto produktų gamintojams yra šventas. Todėl kelios Lietuvos įmonės, atsižvelgdamos ne tik į mitybos madas, bet ir naujienų troškulį, pasėmė iš savo kišenės pinigų naujai laboratorijai, kurioje kurs naujus produktus ir atliks jų bandymus. Šiai laboratorijai įrengti skirta apie 2,45 mln. litų ES paramos, o bendra projekto vertė sukasi apie 3,15 mln. litų.
Netoli Kauno, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose, baigiamas statyti pastatas, į kurį netrukus bus sugabenta ir nauja laboratorinė įranga.
Nušvilpė latviai
„Turime idėjų, kurias pravartu paversti tikrove, - sako sulčių gamybos įmonės „Vaiskona“ vadovas Rolandas Sirtautas. - Nebūtina nuolat sukti galvą tik dėl naujų produktų. Modernių laboratorinių tyrimų reikia ir norint pagerinti technologiją, - pagaminti pigiau, bet dar geresnį produktą“.
Trypčioti vietoje nėra kada. Bet kokias geras idėjas suskumba pasigriebti inovacijoms neabejingos įmonės. Vieną idėją lietuviai jau padovanojo latviams.
Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo profesoriaus Prano Viškelio, aviečių ir serbentų sėklos turi daugybę vertingų medžiagų. Išspaudus uogų sultis aviečių sėklose esančią elago rūgštį galima panaudoti gaminat vaistus. Nes ši rūgštis yra stiprus preparatas nuo vėžio.
Laboratorijos mokslininkai iš minėtų uogų sėklų sukūrė tokio produkto prototipą, kurį ėmė ir į gamybą įdiegė Latvijos farmacininkai.
Ekologiški gaminiai neberūpi
„Sukūrus naują produktą, pravartu būtų jį išbandyti. Nusipirkti nedaug žaliavos, pagaminti nedidelį gaminių kiekį ir parduoti stebint, kaip reaguos vartotojai“, - projekte dalyvaujančios grūdinių produktų „Oho“ gamybos įmonės „Naujasis Nevėžis“ vadovas Gediminas Krutulis gerai žino, kaip sparčiai keičiasi vartotojų įpročiai.
Vartotojai gamintojams primeta mitybos madas, ir jų elgseną maisto pramonės įmonėms ne visada pavyksta nuspėti.
Prieš porą metų vartotojai svaigo dėl ekologiškų produktų.
„Prieš porą metų vienas mūsų verslo partneris iš Jungtinių Arabų Emiratų maisto pramonės parodoje dairėsi tik „sveikų ekologiškų“ produktų. O kai jį sutikau po metų kitoje parodoje, į ekologiškų gaminių pusę nė nebežiūrėjo. Esą, žmonės juos graibstė, mokėjo kone dvigubai brangiau, bet nė vienas, juos valgydamas, taip ir nepasveiko“, - pasakojo G.Krutulis.
Nenori cukraus
Tačiau pastaruoju metu cukrus tapo kone keiksmažodžiu. Tai išduoda ir pasikeitusi pirkėjų elgsena. Pavyzdžių toli ieškoti nė nereikia. Pasaulyje lyderiaujančių grūdinių produktų gamybos įmonių pardavimas pastaruoju metu krito 30-40 proc. Ir tokia statistika plaukia ne iš bet kur, bet iš Jungtinės Karalystės.
„Naujasis Nevėžis“ produktus iš grūdų gamina ir keleto šios valstybės įmonių užsakymu. Dar – nedaug, bet gamybą, jei tik įtiks vartotojams, tikisi išplėsti.
„Gavome britų užsakymą pagaminti produktų, kurie būtų skanūs, bet be jokio cukraus. Mums kai kas pavyko“, - paslapties neatskleidė G.Krutulis.
Pastaruoju metu į madą atėjo saldžioji stevija. Bet ji – brangi, tad ja pasaldintų produktų kaina taip pat stryktelėtų aukštyn.
Brangūs yra ir liofilizuoti, - dideliame šaltyje bei vakuume išdžiovinti vaisiai, kuriuos įmonė deda į gaminius, pavyzdžiui, sausus pusryčius. Kodėl jų neišdžiovinus patiems? „Naujoje laboratorijoje tai bus galima išbandyti. O vėliau, jei tiks įtiksime vartotojams, imtis ir pramoninės gamybos“, - sakė G.Krutulis.
Jo teigimu, visi penki gamintojai, kurie dalyvauja steigiant laboratoriją, tikisi, kad atlikę naujų produktų bandymus, galės prognozuoti ir vartotojų poreikius, o tuomet – plėsti gamybą.
„Toje laboratorijoje galėsime kurti „dėliones“ iš žaliavų, - gaminti nedidelius kiekius bandomųjų produktų“, - paaiškino G.Krutulis.
Kodėl nepasigaminus patiems?
Pasak bendrovės „Paslaugos žemdirbiams“ savininko Algirdo Grigalevičiaus, kurti naujus, inovatyvius maisto produktus nori kiekviena projekte dalyvaujanti įmonė.
„Turime gerų maisto produktų parduotuvę, patys juos gaminame. Bet man tenka pasukti galvą ir dėl to, ko griebtis, kad mano vaikams nereikėtų emigruoti. Todėl nekišau savo pinigų į banką. Pastačiau parduotuvę, kurioje tvarkosi mano dukra. Ir investavau į laboratoriją“, - kalbėjo A.Grigalevičius.
Tai jis padarė ir galvodamas apie tai, kaip įgyvendinti galvoje dūzgiančias idėjas.
„Šiuo metu Lietuvoje niekas negamina termostabilaus (kepant netęžtančio) džemo. Konditerijos gaminių kepėjams jį tenka importuoti.
Mano tikslas - su mokslininkais imtis įvairių projektų, sukurti ir tą termostabilų džemą.
Su kitomis įmonėmis investuojame į laboratorinę įrangą, nes gerų, pasitelkus inovatyvias technologijas gaminamų maisto produktų poreikis vis didėja“, - sakė A.Grigalevičius.
Inovacijos gena į priekį
Inovacijos ir išskirtiniai produktai saldainių fabrikui „Rūta“ padėjo prasilenkti su sunkmečiu.
„Mums reikia vis daugiau ir daugiau liofilizuotų, - šaltyje ir vakuume išdžiovintų - vaisių ar uogų. Todėl ir laboratorijos mums reikia tam, kad galėtume eksperimentuoti ir patirtį perkelti į gamybą“, - sakė fabriko „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas.
Džiovinant vaisius ar uogas dideliame šaltyje bei vakuume, išlieka nepakitusios visos gerosios jų savybės: vitaminai, skonis, spalva, kvapas, taip pat – ir forma. Braškės, mėlynės, spanguolės, slyvos - įvairios uogos ir vaisiai naudojami dražė saldainiams gaminti arba tiesiog apliejami šokoladu.
„Neužtenka pagaminti ir parduoti. Mokslininkai turi padaryti bandomųjų partijų, ištirti gaminius, nustatyti, kokios vertingos maisto medžiagos juose išliko, kokios - žuvo. Mes, gamintojai, žvelgiame į maistą šiek tiek kitokiu žvilgsniu, nei įprasta“, - kalbėjo A.Gluodas.
„Rūtą“ naujoji laboratorija domina ne tik dėl to, kad joje toliau bus eksperimentuojama, naudojant šaltį. Anot A.Gluodo, įmonei rūpi, kaip iš Lietuvoje augančių augalų pasigaminti natūralių dažų.
„Valgomųjų dažų problema yra didžiulė. Maisto pramonėje naudojama daugybė sintetinių dažų, ir jie nėra tokie jau „nekalti“, - patikino A.Gluodas.
Kol kas įmonė šaltyje išdžiovintų uogų perka Vokietijoje, ir už jų kilogramą, pavyzdžiui, braškių, moka per 230 litų. Tad kiek kainuoja iš jų pagamintų saldainių kilogramas?
„Nepigiai. Bet saldainiais turi būti gardžiuojamasi. Nereikia jų persivalgyti. Trys keturi – ir sotu“, - nusišypsojo pašnekovas.
Kam išmesti, jei galima paversti auksu?
Pranas Viškelis, Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas:
„Į mūsų biochemijos laboratoriją ir šiuo metu gali kreiptis bet kuri maisto pramonės įmonė, kuriai tik prireikia mokslininkų pagalbos. Tik tiek, kad ne visus norus galime patenkinti, - galime atlikti tik tuos tyrimus, kuriems turime įrangos.
Naujoji laboratorija taip pat – specifinė. Ji ir vadinama „Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija“.
Turime įvairios įrangos, dirbame ir bendradarbiaudami su įmonėmis, ir be jų. Naujoje laboratorijoje galėsime lyginti įvairius vaisių ir daržovių džiovinimo būdus, kurių yra daugybė, – stebėsime, kokios įtakos kiekvienas jų turi tekstūrai ir kokybei.
Pavyzdžiui, vakuuminis mikrobanginis džiovinimas yra labai greitas. Jei paprastoje džiovykloje obuolius džiovinti tenka dvi paras, čia užtenka vos poros valandų.
Fantastiškai pažangi technologiją? Bet pabandėme išdžiovinti vaistinių aromatinių augalų, kuriuose yra eterinio aliejaus. Pasirodo, taip džiovinant, augaluose jo nebelieka. Kiekvienas būdas turi ir privalumų, ir trūkumų. Tad reikia naudoti kiekvieną ten, kur ji – geriausia.
Net ir sausus pusryčius iš grūdų nėra paprasta pagaminti, ypač, kai į juose dedama vaisių ir uogų. Užpilus pieno, grūdai lengvai išbrinksta, o džiovinti vaisiai lieka kieti. Vadinasi, reikia rasti tinkamesnį vaisių džiovinimo būdą.
Galbūt, išspaudus sultis, įmanoma kam nors panaudoti ir vaisių išspaudas? Tikėtina, kad laboratorija ir tam padės surasti sprendimų.
Juk ir saldainių fabrikas „Rūta“ naudoja likopeno ekstarktą. O tai produktas, gautas iš pomidorų odelių.“
