Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, toks sprendimas priimtas susipažinus su pateiktais skaičiavimais. Finansų ministerijai pavesta parengti dokumentaciją ir kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės finansuoti jį kaip didelės finansinės vertės - per 50 milijonų eurų - projektą. Tokie objektai turi būti pristatomi Komisijai, norint gauti iki 85 proc. finansavimą.
A.Butkevičius teigė, jog šiuo metu į stadioną yra investuota per 100 mln. litų. Projektui dar reikėtų 370 mln. litų - 100 mln. litų infrastruktūrai bei 270 mln. litų stadiono statyboms.
"Tai parodys atlikta studija arba galutinis projektų vertinimas ir tarptautinis konkursas. Kuomet jis bus paskelbtas, tuomet bus galima kalbėti apie galutinę sumą", - teigė premjeras.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, jog buvo atlikta plati studija ir įsitikinta, kad toks kompleksinis objektas Vilniui yra reikalingas.
"Tai kompleksas su įvairiomis patalpomis, kur būtų ir treniruočių salės, švietimui tinkamos patalpos ir, pavyzdžiui, sporto muziejus. Buvo įsitikinta, kad iš tikrųjų realu tą objektą (...) išlaikyti kaip kompleksinį, integruotą į miesto struktūrą objektą, ne vien futbolui žaisti", - sakė ministras.
Pagrindinė problema, anot R.Šadžiaus, yra finansavimas.
"Objektą absoliučiai nerealu finansuoti iš valstybės biudžeto, tokių didelių sumų realiai negalėtume surasti, bet labai patraukliai atrodė viešo ir privataus sektorių partnerystės modelis, panaudojant ES lėšas, tai atpigintų projektą, nes nereikėtų šių lėšų skolintis", - teigė R.Šadžius.
Iš 370 mln. litų, numatytų užbaigti projektą, Europos Sąjunga galėtų duoti iki 85 proc. be infrastruktūros, tai yra nuo 270 mln. litų sumos. Pasak ministro, tai priklauso nuo to, kaip pavyks integruoti šį projektą į programavimo dokumentus. Lietuvos dalis - 15 proc. - būtų skaldoma į viešųjų ir privataus partnerio lėšų finansavimą.
Ministras teigė, jog optimistiniu variantu stadionas galėtų būti baigtas jau 2016 metų pabaigoje.
Kita svarbi problema - užtikrinti šio objekto išlaikymą. Per metus tai atsieitų 6-8 mln. litų. Pasak ministro, jie būtų surinkti iš pačių įvairiausių lėšų, tarp jų ir privačių investuotojų, bilietų, įvairių institucijų įmokų.
R.Šadžius nemano, jog tai gali tapti papildoma našta ir taip skolų kamuojamam sostinės biudžetui. Pasak jo, pinigai bus tik perskirstyti, t. y. panaudoti tie, kurie šiuo metu yra skiriami įvairių sporto salių nuomai.
Pasak R.Šadžiaus, komplikuota stadiono statybos istorija neturėtų sutrukdyti gauti paramą iš Europos Sąjungos - tiesiog svarbu užtikrinti esamos infrastruktūros integravimą bei būsimo projekto skaidrumą.
Projektą vėliau žadama perduoti Vilniaus savivaldybei.
Šiemet gegužę Vyriausybė priėmė sprendimą atnaujinti Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ir iki 2016 metų jį užbaigti. Projektui finansuoti Vyriausybė ketina panaudoti 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas.
