Aplink vaikštantys ginkluoti kariai, o už aptvertos teritorijos – pasaulis, kuriame aidi šūviai. Neramumų kamuojamas Jemenas, griežtoji Saudo Arabija ar egzotiškoji Afrika.
Į tas šalis dažnai veda ir lietuvių orlaivių pilotų ir palydovų keliai. Dirbti tokiose šalyse Europos oro bendroves skatina ir didesnis uždarbis, ir didesnės galimybės, nes konkuruoti savo regione ne taip paprasta.
Lietuviams tenka skraidinti ir turtingus rusus, ir garsius dainininkus, pavyzdžiui, Bryaną Adamsą.
Galėjo tapti taikiniu
Bendrovė „Small Planet Airlines“ dažniausiai tenka skraidyti Lietuvos poilsiautojų pamėgtomis kryptimis – į Egiptą, Graikiją, Turkiją. Bet pilotams teko leistis ir kur kas egzotiškesnėse šalyse – Afganistane, Mauritanijoje, Butane, Kosta Rikoje, Malyje.
Prieš keletą metų „Small Planet Airlines“ laimėjo Danijos gynybos ministerijos užsakymą skraidinti danų kariškius ir karinę techniką į NATO misiją Afganistane.
„Mums tai buvo nemenkas iššūkis, nes reikėjo laikytis griežtų saugumo reikalavimų. Skrendant teritorijoje, kurioje vyksta kariniai konfliktai, visuomet justi didesnė grėsmė, ypač kai skraidinami kariškiai ir karinė amunicija“, – pasakojo „Small Planet Airlines“ pilotų vadovas Henrichas Losas.
Tada įgula turėjo laikytis ypatingų reikalavimų, pavyzdžiui, skristi išjungus visas šviesas lėktuve, net ir keleivių salone.
„Daug kas klausia, ar egzotiškų šalių oro uostuose pavojinga. Mano galva, ne, nes visi tarptautiniai oro uostai privalo laikytis tam tikrų standartų. Daug kas priklauso nuo oro sąlygų, todėl kartais net ir labai gerame oro uoste yra pavojingiau.
Vis dėlto skrendant į egzotiškas šalis būtina iš anksto smulkiai susipažinti su oro uostu, kuriame leisimės, įvertinti galimus pavojus“, – sakė H.Losas.
Sužavėjo Butano vienuoliai
Šiemet „Small Planet Airlines“ pilotams tenka skraidyti į Himalajuose įsikūrusią Butano valstybę. Tai ypač uždara šalis, apsupta kalnų, net Butano tarptautinis Paro oro uostas yra įkurtas kalnuose.
Tokios neįprastos sąlygos apsunkina pilotų darbą.
„Paro oro uostas yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, kuriame orlaivių kapitonams reikia padirbėti specialiuoju skrydžio treniruokliu ir šešis kartus nusileisti lėktuvu be keleivių su Butano civilinės aviacijos administracijos egzaminuotojais“, – pasakojo H.Losas.
Patyręs pilotas sakė, jog jis, kaip ir kolegos, skraidantys į egzotiškus kraštus, stengiasi pasinaudoti visomis galimybėmis bent kiek susipažinti su šalimi, kuri dažnai būna neįprasta europiečio akiai.
„Tarkime, Himalajų kalnų vaizdai yra tiesiog užburiantys. Kolegos iš kitų oro bendrovių pasakojo, jog dažnai keleiviai perka bilietus vien tam, kad skrisdami virš Himalajų galėtų nufotografuoti Džomolungmos viršukalnę“, – sakė pilotas.
Jam pavyko pasižvalgyti Butane. „Ši šalis vilioja savo uždarumu – ten daug dėmesio skiriama autentiškumui išsaugoti, puoselėjama gamta.
Ypač sužavėjo budistų vienuolynai – čia jų daug, o vienuoliai labai gerbiami. Vietos taksistas man pasakojo, jog jis svajojo būti vienuoliu ir savo žmoną ragino ieškotis kito vyro, kad pats galėtų eiti į vienuolyną.
Magišką įspūdį taip pat padarė Malis ir Kosta Rika. Centrinės Amerikos valstybė labai spalvinga – įspūdingo dydžio drugiai, margaspalviai paukščiai, upėse plaukiojantys krokodilai“, – įspūdžiais dalijosi H.Losas.
Salone girdėti maldos
Į hadžą Saudo Arabijos šventuose Mekos ir Medinos miestuose ne kartą musulmonus iš Nigerijos skraidino užsakomųjų skrydžių bendrovės „Grand Cru Airlines“ pilotai.
Į šventą kelionę piligrimai kartais išsiruošia net ir už paskutinius pinigus. Apie šešias valandas trunkančio skrydžio metu girdėti maldos.
Kaip pasakojo ne kartą į Saudo Arabiją skridęs pilotas Tomas Šalaviejus, tokio skrydžio užsakovai kelia ypatingus reikalavimus net įgulos aprangai.
Palydovės turi ryšėti skareles, dengiančias ir plaukus, ir kaklą, kartais reikalaujama mūvėti pirštines.
„Tai juk komercija. Jei užsakovai ko nors nori, mes turime prisitaikyti. Tačiau lėktuvas – ne vieta, kur būtų galima kelti bet kokius reikalavimus. Mes labiausiai paisome saugos“, – sakė T.Šalaviejus.
Kaip pasakojo „Grand Cru Airlines“ atstovai, dažnai į šventąjį miestą susiruošę žmonės lėktuvu skrenda pirmą kartą. Tad tai jiems kelia baimę.
Be to, atėjus maldos metui ima rikiuotis eilės prie tualeto – musulmonams svarbu prieš kreipiantis į Dievą apsiprausti. Tiesa, palydovai tai draudžia, antraip orlaivyje kiltų sumaištis, bet visuomet mandagiai pasako, kurioje pusėje Meka ir kada leisis saulė.
„Grand Cru Airlines“ dėl hadžo skrydžių tenka konkuruoti su viso pasaulio oro bendrovėmis, mat jie duoda nemenką pelną.
Skraidina ir jūreivius
Oro bendrovei „Grad Cru Airlines“ tenka į tolimus kraštus skraidinti ir jūreivius žvejus iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos. Aviacijos įmonė jūroje dirbti išsiruošusiems vyrams padėjo pasiekti Ispaniją, Kanarų salas ar net Mauritaniją, Senegalą, Naująją Gvinėją.
„Mauritanijoje turėdavome 14–16 valandų poilsio. Pasižvalgydavome po artimiausią miestą ar kaimus. Tačiau kartą apžiūri ir nebeįdomu. Gražiau laukinė gamta“, – kalbėjo pilotas Stasys Viltrakis.
Jam ir kolegoms yra tekę skraidyti ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.
„Tai buvo vietiniai skrydžiai šalies viduje. Afrikoje yra savų ypatumų. Ten įgula turi kur kas labiau kliautis savimi ir pernelyg nesitikėti pagalbos iš žemės.
Kartą į oro uostą atskridome 15 minučių anksčiau, teko sukti ratus – mat skrydžių valdymo bokšte nieko nebuvo“, – pasakojo S.Viltrakis.
Išeiti už teritorijos – nevalia
Kadaise Lietuvoje dirbusi skrydžių įmonė DOT LT keleivius reguliariaisiais reisais skraidino iš Kauno į Bilundą. Pastaraisiais metais ji dirba tik užsienyje. Arčiausiai – Švedijoje. Šioje šalyje lietuvių lėktuvai skraido iš Stokholmo į šalies šiaurę.
Tačiau kur kas dažniau lietuviai dirba su naftos ar energetikos bendrovėmis „Shell“ ar „Total“. Pagal jų užsakymus keičiantis pamainoms į tolimuose Afrikos, Azijos kraštuose esančius padalinius skraidina bendrovių darbuotojus.
„Šiuo metu dirbame Jemene, iš Dubajaus skraidiname „Total“ darbuotojus į ten esančią dujų skirstymo įmonę. Didelėje aptvertoje teritorijoje daugybė karių, tad saugumas užtikrintas.
Tai visais požiūriais gera sutartis – ir uždarbis geras, ir įgulos gyvenimo sąlygos puikios. Yra sporto salių, poilsio zonų, baseinų“, – pasakojo DOT LT vadovas Evaldas Petkus.
Visai greta bazės – įkvepiančio grožio Arabijos jūros Adeno įlanka. Pasigrožėti jūra galima tik porą valandų penktadienį, kai musulmonams – šventa diena. Ir tai tik tokiu atveju, jei negirdėti pavojaus signalo.
Prieš kelis mėnesius Jemeno pietuose per teroro aktą žuvo apie 20 žmonių. Jemeno specialiųjų tarnybų pareigūnų nuomone, išpuolį surengė su „Al Qaeda“ siejama grupuotė.
Pasaulį apskriejo ir žinia apie Jemene nušautą Vokietijos ambasadorės Jemene asmens sargybinį, kuris mėgino apginti ją nuo užpuolikų.
Nors galimybės ir ribotos, darbas Arabijos pusiasalyje esančiame Jemene vilioja įgulas, mat ten jie daugiau uždirba. E.Petkus neslėpė, jog ne visiems darbuotojams tai lemia apsisprendimą. Vienas pilotas yra sakęs, jog į Jemeną neskris, nes jam tai atrodo nesaugu.
„Vėliau apsigalvojo ir nuskridęs pareiškė, kad liks Jemene dirbti iki sutarties pabaigos, o viena stiuardesė atsisakė darbo ten“, – sakė DOT LT vadovas.
Teko girdėti šūvius
Vienas iš aštuonių Kaune įsikūrusios DOT LT orlaivių skraido Saudo Arabijoje – iš sostinės Rijado į mažesnius miestus. Ten lietuviai skraidina ir civilius gyventojus, ir kariškius. Šioje šalyje dirba tik vyrai.
Moterų laisvė ribota ir Jemene. Net jei uždaroje teritorijoje prie baseino deginasi tik lietuviai kolegos, moteris negali būti drauge.
„Įgulos paiso šios taisyklės, nors neretai mūsų stiuardesė būna vienintelė moteris tarp tūkstančio vyrų“, – sakė skrydžių bendrovės vadovas.
Neseniai įgula Jemene girdėjo šūvius už teritorijos ribų, tačiau šioje šalyje lankęsis E.Petkus tikino, jog tai labiau išimtis.
„Tačiau nuolat rengiamos evakuacijos pratybos – valandos skrydis iki Džibučio, kuriame yra amerikiečių, prancūzų karinės bazės. Numatytas evakuacijos planas ir sausuma bei laivais“, – pasakojo E.Petkus.
Sunkiausia – Indijoje
„Arabai yra gana biurokratiški, bet atlieki, kas priklauso, ir problemų nekyla“, – sakė E.Petkus.
Bene sunkiausia lietuviams buvo dirbti Indijoje. „Tai biurokratinė valstybė, joje ieškoma priežasties, kad tik ko nors nereikėtų daryti“, – patirtimi Indijoje, kai ten skraidino krovinius, dalijosi DOT LT vadovas.
Lietuvių įguloms teko dirbti ir Maldyvuose – skraidino turistus tarp ten išsidėsčiusių salų, Karibuose, taip pat Butane – iš jo skraidino keleivius į Nepalą, Indiją, Bangladešą.
Lietuviai dirba ir Kretoje: iš Graikijos salos dažniausiai vietos gyventojus skraidina į kitas šaliai priklausančias salas.
Skraidino net ir viščiukus
Krovinius pagal užsakymus skraidinančios Lietuvos įmonės „Aviavilsa“ pilotams teko leistis ir Šiaurės Afrikoje – Egipte, Maroke, ir Bangladeše, Uzbekistane, Kazachstane.
Ši įmonė gabena greitai gendančius, taip pat pavojingus krovinius, pavyzdžiui, sprogstamąsias medžiagas. Tačiau neretai į orlaivį pakraunama tai, kas priverčia nusišypsoti.
Į Rostovą (Rusija) keliskart per mėnesį „Aviavilsa“ iš Anglijos skraidina ką tik išsiritusius viščiukus.
Pilotams teko gabenti ir ruonių bei delfinų.
„Būna, kad ir paštą skraidiname, ir automobilių gamintojams reikalingas detales“, – pasakojo „Aviavilsa“ atstovė Inga Večerkevič.
Tenka parskraidinti sunkius ligonius
Bendrovė „Charter Jets“ savo klientus dažniausiai skraidina 6 ar 8 vietų lėktuvais, netrukus jų parką papildys ir dešimtvietis. Klientai – turtingi verslo žmonės, kuriems dažniausiai iš Rusijos, Ukrainos reikia pasiekti Vakarų Europą.
Dažnai lietuvių paslaugomis naudojasi ir skandinavai.
Tarp „Charter Jets“ klientų – vos 2 proc. lietuvių. Tarp užsieniečių – daugybė pasaulinio garso žvaigždžių, pavyzdžiui, kanadietis atlikėjas B.Adamsas.
„Charter Jets“ pilotams tenka keliauti ir ten, kur jų laukia nelaimės ištikti žmonės. Bendrovė turi medicininės paskirties orlaivį (nuotr.), kuriuo ne kartą skraidino avarijose sužalotus žmones.
Toliausiai šis orlaivis buvo nuskridęs iki Vladivostoko Rusijoje, teko iš ten skraidinti statybos aikštelėje galvos traumą patyrusį žmogų.
