Tai pirmasis laivas po beveik dvidešimties metų pertraukos, kurį Lietuvai statys vietos meistrai. Mokslinių tyrimų laivas bus pastatytas ir visiškai įrengtas Klaipėdoje, „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ dirbtuvėse. Būsimieji laboratorijos ant vandens šeimininkai - Klaipėdos universiteto vadovai įsitikinę, jog 33,5 mln. litų vertės laivas – ne prabanga, o būtinybė.
Pirmadienį surengta simbolinė laivo statybų pradžios ceremonija, kurios metu į vieną sujungti ir suvirinti keturi laivo blokai. Sutartis dėl laivo statybos pasirašyta prieš daugiau nei metus, tačiau darbų pradžią teko atidėti vėlesniam laikui, nes ilgiau nei tikėtasi užtruko viešųjų pirkimų procedūros.
Laivo statyba taps mokymo proceso dalimi, stebėti darbus ir mokytis bus kviečiami būsimieji laivų statybos inžinieriai.
Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Laivo įgulą sudarys 6 žmonės, o mokslininkų komandoje nuolat dirbs 18 specialistų.
Klaipėdos universiteto rektoriaus Vaidučio Laurėno teigimu, be šio aukštųjų technologijų laivo sunku būtų įsivaizduoti kuriamą Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų centrą. Laivo kaina sudarys trečdalį viso Jūrinio slėnio projekto, kuris suvienys mokslą, studijas ir verslą, vertės.
Mokslinio laivo statyba Lietuvai – iššūkis ir pačiai laivų statyklai, nes tai visiškai naujas laivo tipas, kurį meistrai sukurs nuo projekto iki rakto. Pasak „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, šis projektas inovatyvus ir technologijų požiūriu itin sudėtingas, tad bus neįkainojama patirtis įmonės meistrams.
„Laivo korpusas bus katamarano tipo. Toks sprendimas pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant užtikrinti maksimalų laivo stabilumą. Tai ypač svarbu plaukiojančiai laboratorijai, kurioje sudėtingus tyrimus atliks mokslininkai. Juk laivas plauks į atvirą jūrą, o ten neišvengiamas nuolatinis bangavimas. Laive bus sumontuota speciali įranga, skirta daryti gręžinius ir tyrinėti jūros dugną. Tam reikia, kad laivas būtų stabilus“, - aiškino A.Šileika.
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas teigė, jog šis laivas leis tirti ne tik vandenį, bet ir biologinius organizmus, jūros geologiją. Nuosava laboratorija leis paimti mėginius hidrocheminiams, hidrobiologiniams tyrimams, atlikti dugno paviršiaus tyrimus, jo geologinę sandarą, tirti paskendusius objektus.
Laivas bus naudojamas ne tik moksliniams tikslams. Juo numatoma vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, tirti žuvų išteklius, aplinkos taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos stebėseną.
Naujojo laivo ilgis sieks 38,7 metrų, plotis – 12, borto aukštis – 4,5 m, grimzlė – 2,8 m.
Laivą stato „Vakarų laivų gamyklos“ dukterinė įmonė „Vakarų Baltijos laivų statykla“. Šis projektas, anot A.Šileikos, istorinis įvykis, nes paskutinį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996-1997 metais. Tuokart “Vakarų laivų gamyklos” specialistai “Lietuvos jūrų laivininkystės” užsakymu pastatė du laivus – “Vytautą” ir “Gediminą”.
Laivo projektavimas ir statyba finansuojami projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“ lėšomis, kurių didžiąją dalį sudaro Europos Sąjungos struktūrinė parama.
Pagal sutartį laivas turi būti baigtas statyti 2014 metų pabaigoje. Maždaug tuo pat metu ketinama baigti ir Jūrinio slėnio branduolio – mokslinių tyrimų laboratorijų komplekso statybą.
