Įkvėpimo galima pasisemti ne tik vartant interjerų žurnalus ar knygas, bet ir pasidomėti vienos ar kitos mėgstamos šalies taikomuoju menu, kultūra, folkloro motyvais. Iš tiesų, kantri stilius – tai ir laukiniais vakarais alsuojanti amerikiečio ferma, ir meksikietiška hacienda ar braziliška fazenda, angliško tipo sodyba ir lietuviškų etninių motyvų pilnas medinis sodo namelis.
Tiesiog pasirinkite savo mėgstamą šalį ir pasidomėkite, kaip buvo formuojami jų interjerai, o tada bandykite atradimus pritaikyti savo namuose.
Skandinaviškas kaimas
Skandinaviškas kantri stilius formuojamas maišant XVII–XIX a. švedų, norvegų, danų, suomių interjerų tradicijas ir folkloro elementus. Svarbiausia kuriant tokį interjerą – įsileisti į namus kuo daugiau šviesos ir naudoti natūralias medžiagas: medį, molį, natūralius audinius. Sienos čia paprastai dažomos baltai arba gipso pilkšvumo atspalviais. Jas galite papuošti elnių ragais ar kitais medžioklės trofėjais.
Grindis rinkitės tik medines, puikiai tiks pušis ar kita šviesi mediena. Nesuklysite grindų dangai pasirinkę grubiai kapotas lentas ir jas išbalinę.
Baldai taip pat turėtų būti mediniai, paprastų formų, paįvairinti įvairiais drožiniais. Gali būti natūralios medienos, specialiai išbalinti arba išblukinti. Tvirtas medinis stalas, drožinėtos kėdės, židinys, pinti krepšiai su malkomis, moliniai indai, vazonai, ąsočiai – tipiškas vaizdas skandinaviškoje kaimo trobelėje.
O štai renkantis šviestuvų dizainą, reikėtų atkreipti dėmesį į pramoninės revoliucijos laikotarpio formų pakabinamuosius šviestuvus iš alavo ir žalvario, kurie yra tarsi atkeliavę iš XIX a. elektrinių, o ant spintelių ir stalių galite drąsiai statyti stilizuotas žibalines lempas, kurios suteiks interjerui dar daugiau žavesio.
Ypatingas dėmesys skandinaviško kaimo interjere skiriamas miegamajam kambariui. Tipiškas elementas – lopšys, formuojamas virš medinės lovos. Miegamojo langus galite uždengti paprastomis balto muslino užuolaidomis. Populiarūs dryžuoti arba floristiniais raštais dekoruoti natūralių audinių (medvilnės, lino, vilnos) lovos užtiesalai, antklodės, pagalvėlės, vilnoniai pledai ir kailiai, tiesiami ne tik ant lovų, bet ir sėdimųjų baldų, ant grindų prie židinio.
Kuriant skandinaviško kaimo estetiką namų tekstilė yra labai svarbi. Įkvėpimo galima pasisemti iš švedų ir norvegų dekoratyvinio meno, susidedančio iš siuvinėtų rožių ir įvairių kitų augalų komponavimo ant audinio.
Provanso stilius
Provanso stilius yra kilęs iš pietvakarių Prancūzijos – provincijos regiono, turtingo vynuogynų, levandų laukų, alyvmedžių giraičių ir itin vaizdingų prancūziško kaimo panoramų. Nenuostabu, kad ir šio regiono įkvėpti prancūziški kantri stiliaus interjerai yra labai jaukūs, šviesūs, dekoratyvūs, čia naudojama itin daug natūralių medžiagų, augalų.
Provanso sienų spalvų gama paprastai varijuoja nuo pieno baltumo iki intensyvaus levandų mėlynumo. Sienoms dekoruoti taip pat naudojami šviesūs, floristiniai apmušalai ar tapetai. Jei name, kuriame ketinate kurti provanso interjerą, yra medinės lubų sijos – jokiu būdu neslėpkite jų!
Galite jas išbalinti, kabinti ant jų šviestuvus ar tiesiog džiovinamų prieskonių puokštes. Grindys provanso name, žinoma, bus medinės arba išklotos terakota. Medinės grindys dažniausiai išbalinamos, dažnai ir dirbtinai pasendinamos.
Baldai – antikvariniai arba dirbtinai pasendinti.
Dažniausiai šviesaus medžio, specialiai išbalinti arba nudažyti baltai. Jie gana dekoratyvūs, ypač mėgstamos įvairios spintos, spintelės ir komodos, taip pat žavingi mediniai staliukai su stalčiukais, dekoruoti gėlėmis.
Provanso interjerui dekoruoti dažnai naudojami floristiniai motyvai, sendintos tekstūros ir vintažiniai elementai. Pavyzdžiui, puošybos elementu gali tapti didelis senovinis lagaminas ar net nenaudojamas vintažinis dviratis. Namų tekstilė, kuriant provanso stilių, taip pat užima ne paskutinę vietą.
Čia dominuoja natūralūs audiniai, pastelinių atspalvių, su gausiais floristiniais motyvais ir nėriniais.
Ypatinga vieta, kuriant provanso stiliaus namus, tenka virtuvei ir voniai. Tokia virtuvė turėtų „lūžti“ nuo lauko gėlių, prieskoninių augalų, stiklainių su naminėmis uogienėmis ir padažais, puošybos elementu gali tapti net vytinti ar džiovinti ant virvelių pakabintos dešros ar daržovės.
Augalai gali būti drąsiai merkiami į paprastus skardinius kibirėlius, laistytuvus, pintas dėžutes, medines statinaites ar keramikinius puodus. Šie net gali būti įtrūkę, apsitrynę, tarsi laiko patikrinti.
Vonioje galioja labai panašios taisyklės kaip ir virtuvėje. Drąsiai puoškite vonią gėlėmis, taip pat naudokite įvairius stiklinius indus, net senovines stiklo kolbas ar buteliukus, nužengusius tarsi iš praėjusio amžiaus vaistininko spintelės. Į juos galite supilti skystą muilą, šampūnus – taip turėsite funkcionalius puošybos elementus.
Nepamiškite, kad praėjusio amžiaus medicininės vaistininkų spintelės ir medicininiai indai yra tikras lobis provanso stiliaus kūrėjams. Vonios kambario sienos turėtų būti dekoruojamos keraminėmis sienų plytelėmis, kaip ir grindys. Vonia taip pat turėtų būti keraminė, žinoma, klasikinių formų.
O, pavyzdžiui, iš nenaudojamų kopėčių galite pasidaryti puikiausias lentynėles, skirtas įvairiems vonios reikmenims susidėti, rankšluosčiams pakabinti. Tiesiog nudažykite kopėčias baltai ir pastatykite norimoje vietoje.
Ir paskutinis akcentas, kuriant provanso stilių – dėmesys namų kvapams. Naudokite specialiai namams skirtus kvepalus vintažiniuose prancūziškuose buteliukuose, taip pat rinkitės kvapiąsias žvakes, čia puikiai tiks levandų, rožių, citrusinių vaisių aromatai. Na, ir žinoma, nepamirškite pamerkti gyvų gėlių!
Ispaniška provincija
Ispaniško kaimo stilius puikiai tiks mėgstantiems ryškias spalvas, bet norintiems išlaikyti savo namuose jaukią, kaimišką atmosferą.
Dauguma Ispanijos provincijos namų dar nuo viduramžių buvo statomi iš akmenų ar nedegtų plytų, tad vidinės sienos (kaip ir išorinės) beveik visuomet yra tinkuojamos arba balinamos.
Spalvų paletė gali būti gana įvairi: nuo neutralių, foninių spalvų iki ryškesnės – žalios, mėlynos, geltonos, oranžinės ar net raudonos. Lubose būtinai eksponuojamos medinės sijos, neretai šiuose interjeruose (ir ypač eksterjeruose) atrasime įvairių dekoratyvinių kolonų.
Ispanų kaimo stilistikai taip pat būdingi rustikos elementai (grubiai tašytas akmuo), neapdirbtas medis, naudojama nemažai natūralios odos. Baldai mediniai, paprastų formų, tačiau ryškių spalvų, dažnai su geležies furnitūra. Ispaniškame provincijos interjere gana daug metalo elementų, pavyzdžiui, populiarus yra klasikinis metalinis stumdomasis staliukas ant ratukų, o virtuvėje turėtų stovėti metaliniai lentynų stovai su atvirai eksponuojamu turiniu: puodais, keptuvėmis, stalo įrankiais, stiklo indais.
Itin populiarūs antikvariniai rašomieji stalai ir ant jų statomos dėžutės – kabinetai, vadinamosios varguenos. Interjero aksesuarų dalį taip pat papildo metalinės žvakidės, įvairios stambios keraminės vazos, į kurias merkiamos gyvos arba džiovintos gėlės.
Labai svarbi dalis ispaniškame interjere – grindys. Joms naudojamos keraminės plytelės, tačiau jos turi būti klojamos labai kruopščiai, sukuriant ypatingą raštą, ornamentus.
Tad ypatinga vieta ispaniškame interjere tenka verandai arba prieškambariui, mat čia geriausiai atsiskleidžia grindų plytelių ornamentai ir perspektyva.
Tačiau jei neturite verandos ar didelio prieškambario, ornamentais galite žaisti vonios arba virtuvės zonose. Beje, ispaniškai virtuvei taip pat būdingos ant sienų, ties virykle klijuojamos vadinamosios talavera keraminės plytelės su įvairiais folkloriniais ornamentais – arabeskomis. Tai yra marokiečių kultūros įtaka, ji pastebima kone visuose Ispanijos provincijos regionuose.
Daugiau apie namus bei jų įrengimą skaitykite žurnale "Supernamai" ir www.supernamai.lt
