Daugiabučių renovavimas šiemet itin pagyvėjo, o tai suteikia galimybę gyventi ne tik šiltesniuose ir gražesniuose namuose, bet ir sutaupyti. Tokią teisę ir galimybę turi visų senos statybos daugiabučių gyventojai.
Iškalbingi skaičiai
Renovacijos proveržiui įtakos turėjo supaprastintas renovacijos įgyvendinimo modelis. Nuo šių metų pradžios į renovacijos organizavimo procesą buvo įtrauktos šalies savivaldybės. Pastarosios sudarė neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų sąrašus. Pirmajame etape buvo atrinkti 840 neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių, antrajame etape šis skaičius buvo dvigubai didesnis − 1680.
Savivaldybės organizuoja energetinio ir techninio įvertinimo atlikimą, paskiria administratorių, kuris organizuos rangos darbų pirkimus, kontroliuos darbus ir prisiims atsakomybę už jų kokybę. Anksčiau visa iniciatyva ir atsakomybė gulė ant gyventojų pečių.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų renovacija gyventojams gali būti naudinga ne tik dėl pagerėjusių gyvenimo sąlygų, bei ir finansiškai. „Siekiame, kad dėl renovacijos gyventojų išlaidos nepadidėtų, tiesiog pinigų suma, kurią įprastai gyventojai mokėdavo už šildymą, yra perskirstoma.
Renovavus namą sunaudojama iki 50 procentų mažiau energijos, dėl šios priežasties sąskaitos už šildymą sumažėja dvigubai. Vidutiniškai 40 procentų šios sutaupytos pinigų sumos reikėtų skirti apmokėti sąskaitoms už atliktus renovavimo darbus. Tuo tarpu likusios sutaupytos lėšos − apie 10 procentų − pasiliktų šeimos biudžete“, − skaičiuoja V. Serbenta.
Laukiama verslininkų dėmesio
Lietuvos valstybė renovuojant namus siekia taikyti ESCO (angl. Energy Saving Company − energija taupanti bendrovė) modelį, kurį įgyvendinti turėtų būti suinteresuoti ir šalies verslininkai. Taikant jį verslas į daugiabučio energetinio efektyvumo didinimą turėtų investuoti savo lėšas, o susigrąžintų jas iš gyventojų. Pastarieji mokėtų iš anksto numatytą mokestį iš pinigų, kuriuos sutaupo mažiau mokėdami už šildymą.
Šiuo metu šis taikomas modelis yra valstybinis, nes namų renovavimu rūpinasi savivaldybės, tačiau itin laukiama verslo iniciatyvos ir įsijungimo į šį procesą. Pasak V. Serbentos, šioje situacijoje laimėtų visi, nes renovaciją organizuojanti ir įgyvendinanti kompanija galėtų uždirbti, gyventojai sutaupytų, o energetiškai neefektyvių namų šalyje vis mažėtų, o ateityje ir visai galėtų nelikti.
renovavimui 2007−2013 m. finansavimo laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „JESSICA Kontroliuojantysis fondas“ skyrė 440 mln. litų. Per šią priemonę gyventojams arba savivaldybės paskirtiems energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriams yra suteikiami lengvatiniai kreditai − galima pasiskolinti iki 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Nepasiturintiems gyventojams, kuriems valstybė kompensuoja šildymo išlaidas, už renovaciją nereikia nieko mokėti.
Taip pat po projekto įgyvendinimo, pasiekus nustatytus energinio efektyvumo rodiklius, yra teikiama 40 proc. valstybės finansinė parama. Tokiu būdu būsto savininkams sumažėja finansiniai įsipareigojimai.
Vis dar dvejojantys ir svarstantys, ar verta renovuoti savo daugiabutį, turėtų suskubti imtis dabų ne tik dėl to, kad kitą šildymo sezoną galėtų pasitikti be baimės, bet ir todėl, kad jei dėl statybos darbų sutars iki kitų metų pabaigos, o darbus baigs iki 2015 m. spalio, bus skiriama Vyriausybės parama, kuri šiuo metu siekia 40 proc. Vadinasi, patiems reikės apmokėti tik apie 60 proc. renovavimo išlaidų. Be to, yra padengiamos visos investicinio plano parengimo, statybos ir techninės priežiūros, projektavimo paslaugos.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
